Vaistinis preparatas: Atenolol Accord
Puslapis: 7


Nurijus per didelę dozę ar pasireiškus padidėjusiam jautrumui, pacientą reikia atidžiai stebėti bei gydyti intensyviosios terapijos palatoje. Kad nebūtų absorbuojamas virškinimo trakte dar esantis atenololis, galima plauti skrandį, vartoti aktyvintosios anglies ar vidurių laisvinamųjų preparatų. Gali prireikti dirbtinės plaučių ventiliacijos. Bradikardiją ar stiprias nervo klajoklio reakcijas galima šalinti atropinu ar metilatropinu. Hipotenzija ir šokas turi būti gydomi plazma ar jos pakaitalais, jei reikia, švirkščiama katecholaminų. Beta adrenoreceptorių blokatorių poveikį galima neutralizuoti į veną lėtai švirkščiant izoprenalino hidrochlorido (pradinė dozė yra maždaug 5 mikrogramai per minutę) arba dobutamino (pradinė dozė yra 2,5 mikrogramo per minutę), kol pasireikš reikiamas poveikis. Jei reakcija nepakankama, izoprenaliną galima vartoti kartu su dopaminu. Jei vis tiek neatsiranda norimo poveikio, gali būti naudinga į veną sušvirkšti 8-10 mg gliukagono. Prireikus, injekcija kartojama po valandos, po to, jei reikia, gliukagono galima infuzuoti 1-3 mg per valandą greičiu. Gali būti naudinga gydyti kalcio jonų preparatais ar pradėti širdies stimuliavimą. Atenololis yra hidrofilinė medžiaga, jo mažai jungiasi prie plazmos baltymų, pasiskirstymo tūris yra mažas, todėl preparatas gali būti šalinamas hemodialize ar hemoperfuzija.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – ATC kodas – C07AB03

Atenololis yra selektyvaus poveikio beta-1 adrenoreceptorius blokuojanti medžiaga, kuriai nebūdingos vidinės simpatikomimetinės membraną stabilizuojančios savybės. Klinikinis poveikis pasireiškia greitai ir po atenololio pavartojimo išlieka mažiausiai 24 valandas. Ir 50 mg, ir 100 mg atenololio tablečių galima gerti kartą per parą (taip gydyti paprasčiau). Atenololis yra labai hidrofilinė medžiaga, per kraujo ir smegenų barjerą prasiskverbia labai nedidelis preparato kiekis, todėl nepageidaujamas poveikis CNS yra reliatyviai retas. Atenololis daugiausia veikia beta adrenoreceptorius širdyje ir, priešingai nei neselektyvaus poveikio adrenoreceptorių blokatoriai, gali būti skiriami lėtine obstrukcine plaučių liga sergantiems ligoniams, kurie netoleruoja neselektyvaus poveikio adrenoreceptorių blokatorių (pacientas turi būti atidžiai stebimas, būtina tikrinti plaučių funkciją).

Didinant dozę, selektyvumas beta-1 receptoriams mažėja. Beta adrenoreceptorius blokuojantys preparatai sukelia neigiamą inotropinį ir chronotropinį poveikį bei slopina katecholaminų poveikį, todėl retėja širdies susitraukimai ir mažėja kraujospūdis.

5.2 Farmakokinetinės savybės

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>