Vaistinis preparatas: Benfogamma
Puslapis: 4


Nustatyta, kad iš benfotiamino organizme atsiranda biologiškai aktyvūs kofermentai (tiamino ortodifosfatas ir trifosfatas). Tyrimų, kurių metu gyvūnams buvo duodama radioaktyviuoju izotopu žymėto benfotiamino, duomenimis, didžiausias radioaktyvumas būna smegenyse, širdies raumenyje ir diafragmoje.

Biologinis prieinamumas

Kinetikos savybėmis lipiduose tirpus vaisto pirmtakas benfotiaminas iš esmės skiriasi nuo vandenyje tirpių tiamino junginių. Benfotiaminas daug labiau pranašesnis ir už kitus riebaluose tirpius tiamino darinius.

Nustatyta, kad biologinis benfotiamino prieinamumas reikšmingai didesnis negu vandenyje tirpaus tiamino mononitrato (Bitch, 1990), lengvai rezorbuojamų iš virškinimo trakto tiamino junginių fursultiamino bei tiamino disulfido (Bitch, 1993). Kito biologinio prieinamumo tyrimo, kuriame dalyvavo 20 sportininkų, duomenimis, savanorių, fizinio krūvio metu vartojusių benfotiamino, plazmoje, hemolizuotame kraujyje bei eritrocituose tiamino koncentracija buvo didesnė negu savanorių, kurie vartojo vandenyje tirpių tiamino junginių (Beuker, 1996). Nustatyta, kad išgėrus ekvimoliarinę tiamino mononitrato ar benfotiamino dozę pastarosios medžiagos biologinis prieinamumas yra didesnis 5 kartus, didžiausia koncentracija plazmoje net 16 kartų (Worwag Pharma GmbH & Co.KG firmos duomenys, 1996 m.).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis, poūmis bei lėtinis toksinis poveikis

Tiaminui būdinga labai plati terapinių dozių saugumo riba. Keturias savaites kasdien triušiams buvo sugirdoma po 50 mg/kg preparato, tačiau jokio nepageidaujamo poveikio ir histologinių pokyčių audiniuose nepastebėta.

Ūminis toksinis benfotiamino poveikis pelėms pasireiškia sugirdžius 15 g/kg, injekavus į veną 2,2 g/kg, į pilvą – 1,81 g/kg dozę. Lėtinio toksinio poveikio tyrimų metu net vartojant didelę dozę, t. y. 100 mg/kg, patologinių pokyčių organuose neatsirado.

Lėtinio toksinio poveikio tyrimų su žiurkėmis metu histologinių pokyčių audiniuose taip pat nepastebėta. Trys gyvūnų kartos toleravo 0,08 – 1 mg tiamino, jokio nepageidaujamo poveikio nė vienai kartai nepastebėta. Tokia dozė yra 50 – 100 kartų didesnė už rekomenduojamą dienos dozę.

Gebėjimas sukelti auglius ir mutaciją

Pelės neuroblastų kultūroje (N1 E - 115) lygintas vitamino B1 ir kelių kitų medžiagų teratogeninis poveikis. Mažesnė negu 1x10-3 (M) tiamino hidrochlorido koncentracija jokio teratogeninio poveikio nesukėlė. Ištyrus benfotiaminą, gauti panašūs duomenys.

Riebaluose tirpus vitamino B1 darinys benfotiaminas kancerogeninio poveikio nesukelia.

Toksinis poveikis dauginimuisi

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>