Vaistinis preparatas: Benfogamma
Puslapis: 3


Aktyvios vitamino B1 formos tiamino ortodifosfato yra visuose augaluose ir gyvūnuose. Augalai ir kai kurie mikroorganizmai yra tiamino autotrofai (patys sintetina vitaminą B1 ). Žmogus priklauso heterotrofams (vitamino turi gauti iš kitur). Jo organizme vitamino B1 apykaita greita ir ribotos atsargos, todėl kasdien minėto vitamino reikia vartoti pakankamai. Organizme yra apie 30 mg tiamino, kurio apie 40 ( susikaupia raumenyse.

Minimalus vitamino B1 poreikis žmogui yra 0,3 mg/1000 kcal. Vitamino B1 trūkumo profilaktikai vyrams kasdien rekomenduojama gerti 1,3 – 1,5 mg, moterims 1,1 – 1,3 mg vitamino B1. Nėštumo laikotarpiu per dieną papildomai reikia vartoti 0,3 mg, žindymo laikotarpiu – 0,5 mg.

Vitamino B1 trūkumo simptomai

Ryškūs vitamino B1 trūkumo simptomai (beriberis) yra periferinė neuropatija (raumenų silpnumas, jautrumo ir centrinės nervų sistemos pokyčių sukeltas koordinacijos sutrikimas, ataksija, parezė), psichikos, virškinimo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimas. Gali pasireikšti sausoji arba drėgnoji vitamino B1 trūkumo forma, kurios metu atsiranda dar ir didelė edema. Sergant lėtiniu alkoholizmu, dėl vitamino B1 trūkumo galima kardiomiopatija, kuria sergant išsiplečia širdies dešinysis skilvelis, atsiranda polineuropatija, Vernikės encefalopatija ir Korsakovo sindromas.

Be minėtų simptomų, gali atsirasti tokių vitamino B1 trūkumo požymių:

sumažėjusi tiamino koncentracija kraujyje, plazmoje ir kraujo ląstelėse;

sumažėjęs tiamino šalinimas su šlapimu ir sumažėjęs transketolazės aktyvumas bei padidėjęs transketolazės aktyvumo koeficientas eritrocituose (alfa ETK).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Daugelyje maisto produktų yra vitamino B1 aktyvi forma tiamino ortodifosfatas. Kad vitaminas galėtų rezorbuotis, ant žarnos sienelės esančios pirofosfatazės nuo jo atskelia fosforo rūgšties liekaną. Tiamino rezorbcija priklauso nuo dozės ir yra dvejopa: ne daugiau kaip 2 (mol išgertos dozės rezorbuojama aktyviai, didesnis kiekis patenka pasyvios difuzijos būdu.

Organizmas per dieną suardo maždaug 1 mg tiamino. Jo perteklius šalinamas su šlapimu.

Išgertą lipiduose tirpų vaisto pirmtaką benfotiaminą žarnose fosfatazės defosforilina į riebaluose tirpų S– benzoiltiaminą (SBT), kuris geriau rezorbuojamas negu vandenyje tirpūs tiamino junginiai ir iš cirkuliuojančio kraujo patenka į ląstelės vidų. Čia STB fermentai debenzoilina į tiaminą, kurį timidinkinazė tuoj pat paverčia į aktyvią kofermento formą (tiamino difosfatą, t. y. kokarboksilazę). Vartojant benfotiamino, ląstelėse tiamino ir aktyvių kofermentų būna daugiau, negu vartojant vandenyje tirpių tiamino junginių.

Kadangi benfotiaminas tirpsta riebaluose, jo rezorbcija priklauso tik nuo išgertos dozės ir, kitaip negu tiamino, nepriklauso nuo įsotinimo kinetikos.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>