Vaistinis preparatas: Benfogamma
Puslapis: 2


Vitaminas B1 yra organizmui būtina medžiaga. Riebaluose tirpus vaisto pirmtakas benfotiaminas organizme konvertuojamas į biologiniu požiūriu aktyvų tiamino ortodifosfatą, kuris yra labai svarbus angliavandenių apykaitai. Jis veikia kaip kofermentas piruvatą verčiant acetilkofermentu A ir vykstant pentozės fosfato ciklo transketolazės reakcijai. Be to, tiamino ortodifosfatas dalyvauja citrinų rūgšties cikle sukcinilkofermento A sintezės iš alfa ketoglutarato reakcijoje. Dalyvaudamas medžiagų apykaitoje, tiamino ortodifosfatas sąveikauja su kitais B komplekso vitaminais.

Tiamino difosfatas, t. y. kokarboksilazė, visų pirma yra piruvato dehidrogenazės, kuri turi daugiausia reikšmės oksidacijos būdu skaldant gliukozę, kofermentas. Kadangi nervų ląstelės daugiausiai energijos gauna oksiduodamos gliukozę, normaliai nervų veiklai yra būtinas pakankamas tiamino kiekis. Jei yra didesnė gliukozės koncentracija, tiamino poreikis taip pat yra didesnis.

Jei kraujyje trūksta tiamino difosfato, audiniuose ir kraujyje kaupiasi tarpiniai medžiagų apykaitos produktai, pvz., piruvatas, laktatas, ketoglutaratas, į kuriuos raumenys, miokardas ir centrinė nervų sistema reaguoja ypač jautriai. Benfotiaminas slopina tokių medžiagų kaupimąsi.

Patikrinti, ar organizme netrūksta vitamino B1, galima nustačius eritrocituose fermentų, kurių veiklai būtinas timidino difosfatas, pvz., transketolazės (ETK), aktyvumą ir aktyvumo mastą (aktyvumo koeficientą (-ETK). ETK koncentracija plazmoje yra 2 – 4 (g/ml. Tyrimų su gyvūnais duomenimis, vitaminas B1 (arjo preparatas benfotiaminas) B1 daro teigiamą įtaką transketolazėms, kadangi veikia kaip jų aktyvatorius.

Nustatyta, kad didelės vitamino B1 dozės yra veiksminga priemonė Vernikės encefalopatijai gydyti ir tai laikoma tiesioginio vitaminų poveikio centrinei nervų sistemai požymiu.

Benfotiamino veiksmingumas gydant diabetinę polineuropatiją įrodytas remiantis kelių klinikinių tyrimų, atliktų dvigubai aklu būdu duomenimis (tyrimų metu vaisto poveikis buvo lygintas su placebo poveikiu). 1989 m. Ledermanno atlikto klinikinio tyrimo metu buvo stebimas preparato, kurio sudėtyje buvo benfotiamino, vitamino B6 ir vitamino B12, veiksmingumas. Tyrimo duomenimis, jau po 3 savaičių reikšmingai sumažėjo neuropatijos požymių bei pagerėjo vibracijos pojūtis. Skausmas sumažėjo 47 % ligonių, vartojusių preparato bei tik 10 % pacientų, vartojusių placebo. 1996 m. Starke ir Federlino tyrimo metu, remiantis objektyviais impulsų sklidimo nervais greičio rodmenimis, nustatytas kombinuotojo benfotiamino preparato veiksmingumas ligoniams, sergantiems diabetine polineuropatija. Šį teigiamą pokytį patvirtino ir ilgalaikio, t. y. trukusio net 12 mėnesių, klinikinio stebėjimo duomenys.

Kito dvigubai aklu būdu atlikto klinikinio tyrimo metu (vaisto poveikis buvo lygintas su placebo poveikiu) nustatyta, kad benfotiaminas reikšmingai sumažino neuropatijos požymius (Worwag Pharma GmbH & Co.KG firmos duomenys, 1993 m.).

Paplitimas ir poreikis

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>