Vaistinis preparatas: Tacrolimus Intas
Puslapis: 9


Nustatyta, kad takrolimuzas didina kraujyje fenitoino koncentraciją.

Kadangi takrolimuzas gali sumažinti steroidų pagrindu pagamintų kontraceptikų klirensą ir padidinti hormonų kiekį, į tai reikia atsižvelgti pasirenkant kontracepcijos priemones.

Apie takrolimuzo sąveiką su statinais duomenų nepakanka. Esami duomenys rodo, kad vartojant takrolimuzą kartu su statinais pastarųjų farmakokinetika reikšmingiau nesikeičia.

Tyrimais su gyvūnais nustatyta, kad takrolimuzas gali sumažinti pentobarbitalio ir fenazono klirensą ir pailginti jų pusinės eliminacijos laiką.

Kita sąveika, galinti sukelti klinikinius požymius

Vartojant takrolimuzo kartu su kitais vaistais, pasižyminčiais toksiniu poveikiu inkstams ar nervų sistemai (pvz., aminoglikozidais, girazės inhibitoriais, vankomicinu, sulfametoksazolu ir trimetoprimo deriniu, nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, gancikloviru ar acikloviru), šis poveikis gali sustiprėti.

Sustiprėjęs toksinis poveikis inkstams stebėtas tuomet, kai kartu su takrolimuzu buvo vartojamas amfotericinas B ir ibuprofenas.

Kadangi takrolimuzo vartojimas gali būti susijęs su hiperkalemija arba dėl jo vartojimo gali sustiprėti anksčiau buvusi hiperkalemija, reikia vengti skirti didelę kalio dozę, skirti kalį organizme sulaikančių diuretikų (pvz., amilorido, triamtereno arba spironolaktono).

Imunosupresantai gali turėti įtakos organizmo atsakui į vakcinaciją, todėl, gydantis takrolimuzu, skiepijimas gali būti mažiau veiksmingas. Reikia vengti vartoti gyvas susilpnintas vakcinas.

Susijungimas su kraujo baltymais

Takrolimuzas stipriai jungiasi su kraujo plazmos baltymais. Dėl to galima sąveika su kitais vaistais, kurie

pasižymi dideliu afinitetu kraujo plazmos baltymams (pvz., nesteroidiniais preparatais nuo uždegimo,

geriamaisiais antikoaguliantais ar geriamaisiais vaistais nuo cukrinio diabeto).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėščiųjų stebėjimo duomenimis nustatyta, kad takrolimuzas prasiskverbia pro placentą. Negausūs transplantuotų organų recipientų stebėjimai rodo, kad, vartojant takrolimuzo, palyginti su kitais imunosupresiniu poveikiu pasižyminčiais vaistais, dažnesnio nepageidaujamo poveikio nėštumo eigai nėra. Šiuo metu kitų reikšmingų epidemiologinių duomenų nėra. Prireikus, jei nėra saugesnės alternatyvos, takrolimuzo galima vartoti nėščiosioms gydyti, kai gydymo nauda didesnė už galimą pavojų vaisiui. Jei vaisto buvo vartota nėštumo metu, patariama stebėti naujagimį dėl galimo nepageidaujamo takrolimuzo poveikio (ypač dėl poveikio inkstams). Gresia priešlaikinis gimdymas (<37 sav.), taip pat naujagimio hiperkalemija; pastaroji išnyksta savaime.

Duodant takrolimuzo vaisingoms žiurkėms ir triušių patelėms toksinį poveikį sukeliančiomis dozėmis, toksinis poveikis buvo nustatytas embrionui ir vaisiui (žr. 5.3 skyrių). Takrolimuzas turi įtakos žiurkių patinų vaisingumui (žr. 5.3 skyrių).

Žindymo laikotarpis

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>