Vaistinis preparatas: Olanzapine Polpharma
Puslapis: 3


Olanzapinas nėra registruotas su demencija susijusių psichozių ir (arba) elgesio sutrikimų gydymui, jo nerekomenduojama vartoti būtent šiems pacientams, kadangi padidėja mirtingumo ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimų pasireiškimo pavojus. Placebu kontroliuojamų 6-12 savaičių trukmės klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo su demencija susijusiais psichoze ir (arba) elgesio sutrikimais sergantys senyvi (vidutinio 78 metų amžiaus) pacientai, metu nustatyta, kad olanzapino vartojusių pacientų grupėje mirčių dažnis buvo 2 kartus didesnis nei placebo vartojusiųjų grupėje (atitinkamai, 3,5 % ir 1,5 %). Didesnis mirčių dažnis nebuvo susijęs su olanzapino doze (vidutinė paros dozė buvo 4,4 mg) ar gydymo trukme. Padidėjusį šios grupės pacientų mirtingumą gali lemti tokie rizikos veiksniai: vyresnis kaip 65 metų amžius, disfagija, sedacija, nepakankama mityba ir dehidracija, plaučių ligos (pvz., pneumonija kartu su aspiracija ar be jos) arba kartu vartojami benzodiazepinai. Tačiau mirčių dažnis olanzapinu gydytų pacientų grupėje buvo didesnis nei placebo vartojusiųjų grupėje nepriklausomai nuo šių rizikos veiksnių.

Tų pačių klinikinių tyrimų metu pranešta apie pasireiškusius nepageidaujamus galvos smegenų kraujotakos sutrikimus (pvz., insultą, praeinantį smegenų išemijos priepuolį), įskaitant ir mirtį lėmusius atvejus. Olanzapinu gydytiems pacientams šių sutrikimų pasireiškimo dažnis buvo 3 kartus didesnis nei vartojusiesiems placebo (atitinkamai, 1,3 % ir 0,4 %). Visiems olanzapino ir placebo vartojusiems pacientams, kuriems pasireiškė galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, nustatyta rizikos veiksnių. Nustatyta, kad galvos smegenų kraujotakos sutrikimų rizikos veiksniai, susiję su gydymu olanzapinu, yra vyresnis kaip 75 metų amžius ir kraujagyslinė arba mišraus tipo demencija. Šių klinikinių tyrimų metu olanzapino veiksmingumas nebuvo tirtas.

Parkinsono liga

Olanzapino nerekomenduojama skirti dopamino agonistų sukeltai psichozei gydyti Parkinsono liga sergantiems pacientams. Klinikinių tyrimų metu gauta pranešimų apie vartojusiųjų olanzapino grupėje labai dažnai ir dažniau nei placebo grupėje pasireiškusius Parkinsono ligos simptomų pasunkėjimo ir haliucinacijų atvejus (žr. 4.8 skyrių) bei nustatyta, kad olanzapinas nebuvo veiksmingesnis, lyginant su placebu, gydant psichozės simptomus. Šių klinikinių tyrimų metu buvo reikalaujama, kad prieš įtraukiant į tyrimą pacientų būklė būtų stabili vartojant mažiausias veiksmingas vaistų Parkinsono ligai gydyti (dopamino agonistų) dozes ir kad viso tyrimo metu pacientai vartotų tuos pačius vaistus Parkinsono ligai gydyti bei tokias pat jų dozes. Gydymas olanzapinu buvo pradėtas nuo 2,5 mg dozės per parą, tyrėjų nuožiūra dozė buvo didinama iki didžiausios 15 mg paros dozės.

Piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS)

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>