Pavadinimas "oligofrenija" sudarytas iš dviejų žodžių: oligo — mažas ir phreti — protas. Oligofrenija reiškia įgimtą silpnaprotystę, t. y. tokią silpnaprotystę, kuri išsivysto dėl pakenkimų intrauteriniame periode arba dėl susirgimų pirmais trejais gyvenimo metais. Oligofrenijoms būdinga nepakankamas visų psichinių funkcijų išsivystymas su palyginti išlikusia instinktine veikla. Pagal psichikos išsivystymo laipsnį oligofrenija skirstoma į idiotiją, imbecilitą ir debilitą.

I d i o t i j a — sunkiausias oligofrenijos laipsnis. Esant ryškiai idiotijai, ligoniai visai nereaguoja į aplinkos dirgiklius arba gali reaguoti į visus dirgiklius, nežiūrint jų pobūdžio, šauksmu. Dėmesio visai nefiksuoja. Jie nekalba, šaukia beprasmiais garsais. Neverkia ir nesijuokia. Nepažįsta artimųjų. Neseka judančių daiktų, nesiklauso garsų, reaguoja tik į stiprų skausmą. Veido išraiška beprasmiška, buka. Maistą ryja nekramtydami.

Vieni iš jų nejudrūs, kiti nuolat juda. Kartais be priežasties išsivysto pykčio afektai: daužo galvą, susikandžioja rankas, garsiai šaukia.

Esant mažesnio laipsnio idiotijai, ligoniai šiek tiek sugeba suvokti, pasyviai fiksuoja dėmesį. Stebi daiktus, ima žaislus, tačiau žaisti nemoka ir be tikslo juos varto rankose. Kitų kalbą supranta blogai ir reaguoja ne į prasmę, bet į intonaciją. Dauguma jų nuolat juda, dažniausiai stereotipiškai linguoja ir nuo šių judesių jaučia malonumą. Išsivysto elementarios emocijos.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą