Vaistinis preparatas: octagam
Puslapis: 4


Pacientams, gydytiems į veną vartojamu imunoglobulinu, registruota ūminio inkstų nepakankamumo atvejų. Daugeliu atvejų buvo nustatyti šie rizikos faktoriai: anksčiau buvęs inkstų nepakankamumas, cukrinis diabetas, hipovolemija, viršsvoris, kartu vartojami nefrotoksiniai vaistai, amžius virš 65 metų.

Sutrikus inkstų veiklai, reikia spręsti dėl į veną vartojamo Ig infuzijos nutraukimo. Nors šie pranešimai apie inkstų funkcijos sutrikimą ir ūminį inkstų nepakankamumą buvo susiję su daugeliu licencijuotų į veną vartojamų imunoglobulinų, kurių sudėtyje buvo įvairių pagalbinių medžiagų, pvz., sacharozės, gliukozės ir maltozės, tie preparatai, kurių sudėtyje buvo sacharozės, kaip stabilizatoriaus, sudarė neproporcingai didelę dalį. Pacientams, kuriems nustatyta padidėjusi rizika, reikėtų skirti tokius į veną vartojamus imunoglobulinus, kuriuose tokių pagalbinių medžiagų nėra.

Pacientams, kuriems yra ūminio inkstų nepakankamumo arba tromboembolinių komplikacijų rizika, į veną vartojamą imunoglobuliną reikia infuzuoti mažiausiu greičiu ir skirti mažiausią dozę.

Visiems pacientams, kuriems į veną infuzuojama imunoglobulino, reikia:

adekvati hidratacija prieš imunoglobulino infuziją,

tikrinti šlapimo išsiskyrimą,

tikrinti kreatinino koncentraciją serume,

vengti kartu vartoti kilpinių diuretikų.

Pasireiškus nepageidaujamai reakcijai, reikia sumažinti infuzijos greitį arba ją visiškai nutraukti. Gydymas skiriamas priklausomai nuo nepageidaujamo poveikio sunkumo ir pobūdžio.

Ištikus šokui reikia pradėti standartinį šoko gydymą.

Kai kurios gliukozės koncentraciją kraujyje nustatančios sistemos gali octagam 10 % sudėtyje esančią maltozę (90 mg/ml) neteisingai palaikyti gliukoze. Dėl to gali būti neteisingai registruojama padidėjusi gliukozės koncentracija, dėl ko neteisingai paskiriamas insulinas, o tikroji hipoglikemija gali būti negydoma, jei hipoglikeminę būklę maskuoja klaidingi duomenys, rodantys gliukozės koncentracijos padidėjimą. Daugiau informacijos pateikta 4.5 skyriuje.

Vartojant iš žmogaus kraujo ar plazmos pagamintų preparatų, standartinės priemonės infekcijoms išvengti yra: donorų atrinkimas, kiekvieno donoro plazmos bei bendro plazmos kaupinio tyrimas dėl specifinių infekcijos žymenų bei efektyvių virusų inaktyvinimo ar pašalinimo procedūrų įdiegimas į gamybos procesą. Nepaisant to, kai vartojama iš žmogaus kraujo ar plazmos pagamintų preparatų, negalima visiškai paneigti infekcinių ligų, sukeliamų perduoto infekcinio sukėlėjo, galimybės. Tai galima pasakyti ir apie nežinomus ar atsirandančius virusus ir kitus patogenus.

Taikomos priemonės laikomos veiksmingomis apsisaugant nuo apvalkalą turinčių virusų, tokių kaip ŽIV, HBV ir HCV.

Priemonės gali būti ne tokios veiksmingos siekiant apsisaugoti nuo apvalkalo neturinčių HAV ir parvoviruso B19.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>