Vaistinis preparatas: octagam
Puslapis: 3


Padidėjęs jautrumas homologiniams imunoglobulinams, ypač labai retais IgA stokos atvejais, kai pacientų organizme yra antikūnų prieš IgA.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Kai kurios sunkios nepageidaujamos reakcijos gali būti susijusios su infuzijos greičiu. Rekomenduojamo infuzijos greičio, nurodyto 4.2 skyriuje „Dozavimas ir vartojimo metodas“, privaloma griežtai laikytis. Infuzijos metu būtina atidžiai stebėti pacientų būklę bei bet kokius pasireiškusius simptomus.

Kai kurios nepageidaujamos reakcijos gali pasireikšti dažniau:

kai infuzijos greitis per didelis,

pacientams, kuriems yra hipogamaglobulinemija arba agamaglobulinemija su IgA stoka arba be jos,

kai pacientams pirmą kartą skiriama žmogaus normaliojo imunoglobulino arba, retais atvejais, kai keičiamas žmogaus normaliojo imunoglobulino preparatas, arba, kai padaryta ilga pertrauka po ankstesnės infuzijos.

Tikrosios padidėjusio jautrumo reakcijos yra retos. Jos gali pasitaikyti labai retais IgA stokos atvejais, kai yra anti-IgA antikūnų.

Retais atvejais žmogaus normalusis imunoglobulinas gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą su anafilaksine reakcija, netgi tuomet, kai ankstesnę žmogaus normaliojo imunoglobulino infuziją pacientas toleravo gerai.

Galimų komplikacijų dažnai galima išvengti, kai:

įsitikinama, kad pacientui nėra padidėjusio jautrumo žmogaus normaliajam imunoglobulinui, pirmą kartą preparatą infuzuojant lėtai (0,01 – 0,02 ml/kg kūno svorio per minutę);

infuzijos metu paciento būklė atidžiai stebima dėl bet kokių galimų simptomų. T.y., kai pacientas nėra anksčiau vartojęs žmogaus normaliojo imunoglobulino, kai alternatyvus į veną vartojamas imunoglobulinas keičiamas į octagam 10 %, arba, kai nuo ankstesnės infuzijos praėjo ilgas laiko tarpas, pirmosios infuzijos metu ir pirmąją valandą po pirmosios infuzijos reikia labai įdėmiai stebėti jo būklę, siekiant nustatyti galimus nepageidaujamos reakcijos požymius. Visus kitus pacientus po infuzijos reikia stebėti mažiausiai 20 minučių,

Klinikiniais duomenimis įrodytas ryšys tarp į veną vartojamo imunoglobulino vartojimo ir tokių tromboembolinių komplikacijų kaip miokardo infarktas, insultas, plaučių embolija ir giliųjų venų trombozė; tai siejama su santykinai padidėjusiu kraujo klampumu dėl didelio imunoglobulinų kiekio pavartoto padidėjusios rizikos pacientams. Į veną vartojamą Ig reikia atsargiai skirti vartoti ir infuzuoti pacientams, turintiems antsvorio ir asmenims su padidėjusia trombozių rizika (pvz., senyviems pacientams, sergantiems hipertenzija, cukriniu diabetu, anamnezėje nurodžiusiems kraujagyslių ligas ar trombozes, sergantiems įgytais ar paveldimais kraujo krešėjimo sutrikimais, pacientams po kaulų lūžių su ilgu imobilizacijos laikotarpiu, esant sunkiai hipovolemijai, sergantiems ligomis, kurių metu padidėja kraujo klampumas).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>