Vaistinis preparatas: Ramipril HCT Actavis
Puslapis: 4


Pacientams, kurie serga inkstų liga, tiazidai gali paspartinti uremijos atsiradimą. Kumuliacinis veikliosios medžiagos poveikis gali pasireikšti pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi. Jeigu stebimas progresuojantis inkstų funkcijos sutrikimas, kurį rodo didėjantis nebaltyminio azoto kiekis, tolesnis gydymas turi būti atidžiai įvertintas, apsvarstant diuretikų vartojimo nutraukimo galimybę (žr. 4.3 skyrių).

Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas

Pacientams, gydomiems šiuo medikamentu, kaip ir bet kokiu kitu diuretiku, reikia reguliariai nustatinėti elektrolitų kiekį kraujo serume. Tiazidai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali sutrikdyti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą (hipokalemija, hiponatremija ir hipochloreminė alkalozė). Nors vartojant tiazidų grupės diuretikų gali atsirasti hipokalemija, ramiprilis, vartojamas kartu su diuretikais, minėtą sutrikimą gali mažinti. Hipokalemijos rizika didesnė ligoniams, kuriems yra kepenų cirozė, gausi diurezė, kurie geria nepakankamą kiekį elektrolitų bei kurie kartu su šiuo medikamentu vartoja kortikosteroidų ar AKTH (žr. 4.5 skyrių). Pirmasis kalio koncentracijos tyrimas turėtų būti atliekamas pirmąją gydymo savaitę. Jeigu aptinkama maža kalio koncentracija, ją reikia koreguoti.

Dėl didelio skysčių kiekio gali atsirasti hiponatremija. Iš pradžių gali nepasireikšti jokių natrio koncentracijos sumažėjimo simptomų, todėl būtina reguliariai atlikti tyrimus. Dažniau reikėtų tirti senyvus ir kepenų ciroze sergančius pacientus. Nustatyta, jog tiazidai didina magnio šalinimą pro inkstus, todėl gali sukelti hipomagnezemiją.

Hiperkalemija

AKF inhibitoriais, įskaitant Ramipril HCT Actavis, gydomiems pacientams nustatyta hiperkalemijos atvejų. Didesnė hiperkalemijos atsiradimo rizika yra pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi, senyviems pacientams (vyresniems nei 70 metų), asmenims, sergantiems nekontroliuojamu cukriniu diabetu arba vartojantiems kalį organizme sulaikančių diuretikų, ar kitų kalio koncentraciją plazmoje didinančių veikliųjų medžiagų, taip pat esant tokioms būklėms kaip dehidracija, ūminis dekompensuotas širdies nepakankamumas, metabolinė acidozė. Jeigu manoma, jog minėtų medikamentų vartoti būtina, gydymo metu rekomenduojama reguliariai matuoti kalio koncentraciją kraujo serume (žr. 4.5 skyrių).

Hepatinė encefalopatija

Gydymo diuretikais (taip pat hidrochlorotiazidu) metu atsiradęs elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, kepenų liga sergantiems pacientams gali sąlygoti hepatinės encefalopatijos atsiradimą. Pasireiškus hepatinei encefalopatijai, gydymas šiuo vaistiniu preparatu turi būti nedelsiant nutrauktas.

Hiperkalcemija

Hidrochlorotiazidas stimuliuoja kalcio reabsorbciją inkstuose, todėl gali pasireikšti hiperkalcemija. Tai gali neigiamai įtakoti prieskydinės liaukos funkcijos tyrimo rezultatus.

Angioneurozinė edema

Gydymo AKF inhibitoriais, įskaitant ramiprilį, metu, nustatyta angioneurozinės edemos atvejų (žr. 4.8

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>