Vaistinis preparatas: LIDOCAINE-GRINDEKS
Puslapis: 2


Pacientams, kuriems aritmija yra linkusi kartotis ir kuriems nėra galimybės skirti geriamųjų vaistų nuo aritmijos, lidokaino infuzuoti galima 1–4 mg per minutę greičiu (20–50 mikrogramų/kg kūno svorio per minutę). Siekiant išvengti galimo perdozavimo ir toksinio poveikio, skiriant intraveninę infuziją būtina stebėti EKG. Infuziją reikėtų baigti tuoj pat, kai paciento bazinis širdies ritmas tampa stabilus arba pasirodžius pirmiesiems toksinio poveikio simptomams. Retais atvejais gali tekti infuzuoti ilgiau kaip 24 val. Palaikomajam gydymui lidokainą, kaip galima greičiau, reikėtų pakeisti geriamuoju preparatu nuo aritmijos.

Vaikams. Vartojimo vaikams patirties yra nedaug. Rekomenduojama skirti pradinę 0,81 mg/kg kūno svorio dozę, didinant ją iki 3–5 mg/kg kūno svorio, vėliau skiriant nenutrūkstamą 10–50 mikrogramų/kg kūno svorio per min. infuziją.

Senyvo amžiaus ir nusilpusiems pacientams, taip pat pacientams, kuriems yra kepenų ir inkstų nepakankamumas, lidokaino dozę reikėtų mažinti. Būtina stebėti lidokaino koncentraciją kraujyje.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai, kitiems amidams arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Hipokalemija.

Sunkūs širdies laidumo sutrikimas (Adamso-Stokso sindromas, sunki sinoatrijinė, atrioventrikulinė blokada), ūminis širdies nepakankamumas, porfirija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Lidokaino reikėtų atsargiai skirti pacientams, sergantiems epilepsija, esant kepenų ar kvėpavimo sutrikimui, staziniam širdies nepakankamumui, sergant sunkia inkstų liga, esant reikšmingai hipoksijai, sunkiam kvėpavimo slopinimui, hipovolemijai ar šokui, taip pat pacientams, kuriems yra sutrikęs širdies laidumas ar sinusinė bradikardija. Prieš pradedant gydymą lidokainu reikėtų koreguoti hipokalemiją, hipoksiją bei rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimus.

Pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumas, senyvo amžiaus ir nusilpusiems pacientams, taip pat esant kepenų pažeidimui ar po širdies operacijos lidokaino reikėtų skirti mažesnėmis dozėmis.

Leisti lidokaino į galvos ir kaklo sritį reikia ypatingai atsargiai. Šioje srityje dėl geros kraujotakos yra rizika vaisto suleisti tiesiai į kraujagyslę, dėl to gali atsirasti sunkus nepageidaujamas poveikis. Todėl nervų blokados atveju būtina atlikti aspiraciją švirkštu, siekiant įsitikinti, kad į jį nepatenka kraujo.

Leidžiant vaisto į veną, rekomenduojama stebėti kvėpavimą ir EKG, patartina turėti reanimacijos įrangą ir vaistų skubiam komplikacijų gydymui.

Pacientams, turintiems polinkį kraujuoti (kai yra sutrikęs kraujo krešėjimas, taip pat gydomiems antikoaguliantais pacientams) reikėtų vengti lidokaino injekcijų į simpatinį kamieną (truncus sympaticus) bei jo nervinių mazgų sritį, taip pat giliai į raumenis bei į epidurinį tarpą.

Vaisto nerekomenduojama, kai praeityje yra buvusi piktybinė hipertermija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>