Vaistinis preparatas: Biseptol
Puslapis: 2


Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas mažesnis negu 15 ml/min.).

Pacientams, kuriems yra sunkių kraujo ir limfinės sistemos sutrikimų (žr. 4.8 skyrių), išskyrus atvejus, kai pacientai atidžiai stebimi.

Neišnešioti ar laiku gimę kūdikiai per pirmąsias 6 gyvenimo savaites, išskyrus Pneumocystis carinii sukeltos 4 savaičių ir vyresnių kūdikių pneumonijos gydymas ar jos profilaktika.

Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – fruktozės netoleravimas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Nors ir labai retai, pranešta mirtį lėmusių sunkių reakcijų atvejų, įskaitant Stevens-Johnson sindromą, Lyellio sindromą (toksinę epidermio nekrolizę), žaibinę kepenų nekrozę, agranulocitozę, aplazinę anemiją, kitas kraujo diskrazijas ir padidėjusio kvėpavimo takų jautrumo reakcijas.

Biseptol vartojimą reikia nutraukti iškart pasirodžius odos bėrimui (žr. 4.8 skyrių).

Ypatingų atsargumo priemonių reikėtų laikytis, kai gydymas skiriamas senyviems pacientams, kadangi šioje grupėje pasireiškia daugiau nepageidaujamų reakcijų ir jos būna sunkesnės, ypač tuomet, kai yra gretutinių sutrikimų, pvz., sutrikusi inkstų ir (arba) kepenų funkcija, ir (arba) kai kartu vartojama kitų vaistų.

Reikėtų laikytis specialių atsargumo priemonių, kai gydomi senyvi asmenys ir pacientai, kuriems įtariama folatų stoka; šiuo atveju reikėtų skirti folatų papildų.

Visuomet reikia palaikyti tinkamą šalinamo šlapimo kiekį. Kristalurijos atvejų in vivo pasireiškia retai, nors atvėsusiame Biseptol gydytų pacientų šlapime buvo pastebėta sulfonamidų kristalų. Šio sutrikimo rizika gali būti didesnė blogos mitybos pacientams.

Biseptol skiriant ilgą laiką, rekomenduojama reguliariai kartą per mėnesį ištirti kraujo ląstelių skaičių, kadangi dėl folatų stokos gali atsirasti asimptominių laboratorinių kraujo tyrimo rodiklių pokyčių. Šie pokyčiai yra grįžtami, paskyrus folio rūgšties (5-10 mg per parą) ir neįtakojant priešbakterinio poveikio.

Ilgą laiką skiriant dideles Biseptol dozes, taip pat reikėtų skirti folatų papildų (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius).

Pacientams, kuriems yra gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės (G-6-PD) stoka, gali pasireikšti hemolizė.

Biseptol reikia atsargiai skirti sunkia alergija ar astma sergantiems pacientams.

Biseptol negalima skirti A grupės beta-hemolizinių streptokokų sukeltam faringitui gydyti; šiems mikroorganizmams naikinti iš gerklės preparatas yra mažiau veiksmingas nei penicilinas.

Nustatyta, kad trimetoprimas sutrikdo fenilalanino metabolizmą, tačiau tai nėra kliniškai reikšmingas poveikis fenilketonurija sergantiems pacientams, kuriems skiriama tinkama dieta.

Biseptol nereikėtų skirti pacientams, kuriems yra ar gali būti padidėjusi rizika sirgti ūmine porfirija. Tiek trimetoprimo, tiek sulfonamidų (nors būtent sulfametoksazolas tokio poveikio neturi) vartojimas susijęs su kliniškai pablogėjusia porfirija.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>