Vaistinis preparatas: GAMMAGARD S/D
Puslapis: 4


Pacientams, kuriems yra susidarę antikūnai prieš IgA arba tiems, kuriems IgA nepakankamumas pasireiškia kaip sudėtinė dalis pirminės imunodeficitinės ligos, dėl kurios IVIg vartojimas indikuotinas, gali būti padidėjusi anafilaksinės reakcijos išsivystymo rizika. Anafilaksijos atvejų yra registruota vartojant GAMMAGARD S/D, nežiūrint to, kad jame yra mažas IgA kiekis (žr. 4.8 skyrių).

GAMMAGARD S/D nerekomenduojamas pacientams, kuriems yra selektyvus IgA nepakankamumas kai IgA nepakankamumas yra vienintelis susirūpinimą keliantis sutrikimas. Tokie pacientai turi būti gydomi tik tokiu atveju, jeigu jų IgA nepakankamumas susijęs su imuniteto nepakankamumu, dėl kurio gydymas intraveniniais imunoglobulinais yra neabejotinai reikalingas.

Pacientams, kurie yra patyrę sunkią padidėjusio jautrumo reakciją, imunoglobulinai gali būti vartojami su didžiausiu atsargumu ir tik toje įstaigoje, kurioje galima užtikrinti skubią pagalbą, jeigu išsivystytų grėsminga gyvybei reakcija.

Komplikacijų galima išvengti,

- įsitikinus, kad ligonis nėra jautrus žmogaus normaliajam imunoglobulinui ir pirmąją injekciją suleidžiant labai lėtai (0,5-1,0 ml/kg kūno svorio per valandą);

- jeigu infuzijos metu ligoniai atidžiai stebimi dėl bet kokių simptomų. Dėl galimo nepageidaujamo poveikio ypač atidžiai pirmosios infuzijos metu ir pirmąją valandą po pirmosios infuzijos suleidimo reikia stebėti ligonius, kuriems žmogaus normalusis imunoglobulinas leidžiamas pirmą kartą, kuomet ligoniams prieš tai buvo skirta kitų IVIg preparatų ar praėjus ilgesniam laikotarpiui po ankstesnės infuzijos. Visus kitus ligonius būtina stebėti ne trumpiau kaip 20 minučių po preparato suleidimo;

- jeigu atsižvelgiama į gliukozės koncentraciją (maksimali IgG koncentracija - 0,4 g/g) paslėptos diabeto formos atvejais (kai galima laikina glikozurija), kai žinoma, jog ligonis serga diabetu arba kai jis laikosi becukrės dietos.

Yra klinikinių įrodymų, kad skiriant IVIg galimas ryšys su tromboembolijos atsiradimu, pavyzdžiui, miokardo infarktu, insultu, plaučių embolija ir giliųjų venų tromboze. Šis ryšys aiškinamas tuo, kad pacientams, kuriems yra padidėjusi rizika, suleidus dideles dozes imunoglobulino, santykinai padidėja kraujo klampumas. Todėl labai atsargiai reikia skirti ir leisti IVIg nutukusiems pacientams ir pacientams, kuriems yra padidėjusi tromboembolijos rizika, pavyzdžiui, senyvo amžiaus, sergantiems hipertenzija, cukriniu diabetu ir tiems, kurie praeityje patyrę kraujotakos sutrikimą arba tromboembolijos epizodų, taip pat pacientams, kurie turi įgytą arba įgimtą kraujo krešėjimo sutrikimą, kurie imobilizuoti ilgesniam laikui, kuriems yra didelio laipsnio hipovolemija, sergantiems ligomis, dėl kurių yra padidėjęs kraujo klampumas.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>