Vaistinis preparatas: GAMMAGARD S/D
Puslapis: 5


Ligoniams, gydytiems IVIg, buvo nustatyta ūmaus inkstų nepakankamumo atvejų. Daugeliu atvejų nustatyti tokie rizikos veiksniai kaip buvęs inkstų nepakankamumas, cukrinis diabetas, hipovolemija, antsvoris, jei kartu buvo skirta nefrotoksinių preparatų, amžius, viršijantis 65 metus.

Jeigu sutriko inkstų veikla, reikia svarstyti, ar nereikia nutraukti gydymo IVIg. Nors inkstų funkcijos sutrikimo atvejai buvo susieti su daugeliu iš registruotų IVIg preparatų, didžioji dalis atvejų siejami su tais, kurių sudėtyje yra stabilizatoriaus vaidmenį atliekanti sacharozė. Pacientams, kuriems padidėjusi rizika, galima svarstyti GAMMAGARD S/D skyrimą, nes jame nėra sacharozės.

Buvo pranešimų apie nekardiogeninės kilmės plaučių edemą (su perpylimu susijęs ūminis plaučių pakenkimas) pacientams, vartojusiems IVIg.

Pacientams, kuriems yra padidėjusi nepageidaujamų reakcijų: inkstų funkcijos sutrikimo arba tromboembolijos rizika, IVIg preparatai turi būti leidžami minimaliu greičiu ir skiriant mažiausias dozes, kokios tik yra taikomos.

Visiems ligoniams, kuriems leidžiama IVIg, būtina:

- gauti pakankamai skysčių prieš pradedant IVIg infuziją;

- stebėti šlapimo išsiskyrimą;

- stebėti serumo kreatinino lygį;

- vengti kartu skirti kilpoje veikiančių diuretikų.

Nepageidaujamos reakcijos atveju būtina sumažinti infuzijos greitį arba ją visai nutraukti.

Gydymas skiriamas priklausomai nuo nepageidaujamos reakcijos sunkumo ir pobūdžio.

Šoko atveju taikomas standartinis medikamentinis šoko gydymas.

Poveikis serologiniams tyrimams

Po imunoglobulino infuzijos galimas trumpalaikis įvairių pasyviai įgytų antikūnų kiekio ligonio kraujyje padidėjimas ir tai gali turėti įtakos klaidingai teigiamiems serologinių tyrimų rezultatams.

Pasyviai įgyti eritrocitų antigenų A, B, D antikūnai gali turėti įtakos kai kuriems serologinių tyrimų,

pavyzdžiui, raudonųjų kūnelių antikūnų išsiskyrimo (Coombs’o testas) rezultatams, retikulocitų kiekiui ar haptoglobinui.

GAMMAGARD S/D gaminamas iš žmogaus plazmos. Siekiant išvengti infekcijų, kurios gali kilti vartojant vaistinius preparatus, paruoštus iš žmogaus kraujo ar kraujo plazmos, imamasi standartinių apsaugos priemonių: parenkami tinkami donorai, kiekviena individuali kraujo duotis ir plazmos kaupinys yra tikrinami ieškant specifinių infekcijos žymenų, gamybos procese taikomi efektyvūs keleto pakopų virusų neutralizavimo ir šalinimo metodai. Nepaisant visų taikomų priemonių, visais atvejais, kai vartojami preparatai, pagaminti iš žmogaus kraujo arba plazmos, negalima visiškai atmesti infekcijos sukėlėjų perdavimo. Tai taikytina ir iki šiol nežinomiems arba naujai atsiradusiems virusams bei kitiems infekcijų sukėlėjams, kaip pavyzdžiui, Creutzfeldt-Jakob ligos sukėlėjas.

Priemonės, kurių imamasi, laikomos efektyviomis apsaugant pacientą nuo apgaubtųjų virusų tokių kaip HIV, HBV, HCV ir neapgaubtųjų virusų tokių kaip HAV ir parvovirusas B19.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>