Vaistinis preparatas: Escitalopram Ranbaxy
Puslapis: 13


Pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi (kreatinino klirensas 10–53 ml/min.), pailgėjo raceminio citalopramo pusinės eliminacijos laikas ir šiek tiek padidėjo ekspozicija organizme. Metabolitų koncentracija plazmoje nebuvo tiriama, bet jų kiekis gali būti padidėjęs (žr. 4.2 skyrių).

Polimorfizmas

Nustatyta, kad pacientų, kurių organizme CYP2C19 metabolizavimo sistemos aktyvumas yra nepakankamas, escitalopramo koncentracija plazmoje būna dvigubai didesnė, lyginant su pacientų, kurių organizme CYP2C19 metabolizavimo sistemos aktyvumas yra visavertis. Pacientams, kurių CYP2D6 metabolizavimo sistemos aktyvumas nėra pakankamas CYP2D6, nenustatyta didesnių vaistinio preparato ekspozicijos organizme pakitimų (žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Visų įprastinių ikiklinikinių escitalopramo tyrimų atlikta nėra, nes su žiurkėmis atliktų jungtinių escitalopramo ir citalopramo toksikokinetikos ir toksikologinių tyrimų duomenys buvo panašūs. Dėl šios priežasties visus apie citalopramą sukauptus duomenis galima pritaikyti escitalopramui.

Palyginamieji toksikologiniai su žiurkėmis atlikti tyrimai rodo, kad escitalopramas ir citalopramas sukėlė kardiotoksinį poveikį, įskaitant stazinį širdies nepakankamumą, vartojant juos keletą savaičių tokiomis dozėmis, kurios taip pat sukėlė bendrą toksinį poveikį. Panašu, jog kardiotoksinis poveikis labiau priklauso nuo didžiausios koncentracijos plazmoje nei nuo sisteminės ekspozicijos (plotu po koncentracijos kreive - AUC). Poveikis pasireiškė esant daug didesnei (8 kartus) didžiausiai koncentracijai plazmoje už tą, kuri susidaro, vartojant gydomąją escitalopramo dozę, kuomet vaistinio preparato ekspozicija organizme AUC buvo tik 3–4 kartus didesnė už tą, kuri susidaro, vartojant gydomąją escitalopramo dozę. Citalopramo S-enantiomero AUC buvo 6–7 kartus didesnis už tą, kuris susidaro, vartojant gydomąją vaistinio preparato dozę. Šie duomenys tikriausiai yra susiję su padidėjusiu poveikiu biogeniniams aminams, t. y. antrinis farmakologinis poveikis pirminiam farmakologiniam poveikiui, pasireiškiantis hemodinaminiu poveikiu (sumažėjusia kraujotaka vainikinėmis kraujagyslėmis) ir išemija. Tačiau tikslus kardiotoksinio poveikio žiurkėms mechanizmas neaiškus. Klinikinė citalopramo vartojimo patirtis ir klinikinių tyrimų su citalopramu patirtis neįrodo, kad šio tyrimo metu gauti duomenys turi kokios nors klinikinės reikšmės.

Ilgą laiką žiurkėms duodant escitalopramo ir citalopramo, kai kuriuose audiniuose, pvz., plaučiuose, sėklidės prielipuose ir kepenyse, nustatytas padidėjęs fosfolipidų kiekis. Pakitimai sėklidės prielipuose ir kepenyse nustatyti, esant panašiai ekspozicijai kaip žmogaus organizme. Nutraukus gydymą, šie pakitimai išnyko. Fosfolipidų kaupimąsis (fosfolipidozė) gyvūnams buvo stebima skiriant daugelį katijoninių amfifilinių vaistinių preparatų. Nežinoma, ar šis fenomenas turi kokios nors reikšmės žmogui.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>