Vaistinis preparatas: Vancomycin Actavis
Puslapis: 3


Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, būtina koreguoti dozę, kad koncentracija kraujo serume netaptų sukelianti toksinį poveikį. Gydymo metu reikia reguliariai matuoti vankomicino kiekį kraujo serume. Daugumai pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, reikiamą dozę galima nustatyti naudojantis žemiau pateikta nomograma, paremta kreatinino klirensu.

Pradinė dozė visada turi būti 15 mg/kg kūno svorio.

Dializuojamiems pacientams, kurių inkstai nefunkcionuoja, dozės nustatymui šį nomograma netinka.

Jei kreatinino klirensas nežinomas, jį, naudojantis žemiau pateikta formule, galima apskaičiuoti pagal paciento amžių, lytį ir kreatinino kiekį kraujo serume.

Vyrams: kūno svoris (kg) x 140 ( amžius (metais)

72 x kreatinino kiekio kraujo serume (mg/100 ml)

Moterims: 0,85 x pagal minėtą formulę apskaičiuota reikšmė.

Jeigu įmanoma, kreatinino klirensas visada turi būti nustatytas.

Hemodializuojami pacientai

Reikia reguliariai matuoti vankomicino koncentraciją kraujo serume.

Dializuojamiems pacientams, kurių inkstai nefunkcionuoja, pradinė dozė yra 15 mg/kg kūno svorio, palaikomoji dozė ( 1,9 mg/kg kūno svorio kas 24 val. Kadangi tinkama individuali palaikomoji dozė yra 250 mg – 1 g, pacientams, kuriems yra ženklus inkstų funkcijos sutrikimas, dozę geriau leisti ne kasdien, bet kas kelios paros. Anurijos atveju buvo rekomenduota 1 g dozę infuzuoti kas 7 – 10 parų.

Jeigu hemodializei naudojamos polisulfoninės membranos (didelio laidumo dializei), vankomicino pusinė eliminacija sutrumpėja. Pacientams, kurie hemodializuojami reguliariai, gali prireikti papildomos palaikomosios dozės.

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Duomenų apie pacientus, kurių kepenų funkcija sutrikusi, yra mažai. Turimi duomenys nerodo, kad pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, reikia mažinti dozę.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas vankomicinui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Įspėjimai

Greitas (pvz., per kelias minutes) vaistinio preparato švirkštimas į veną gali būti susijęs su perdėta hipotenzija, įskaitant šoką, retais atvejais ( su širdies sustojimu, reakcija, panašia į histamino sukeliamą, ir makulopapuliniu arba eriteminiu išbėrimu („raudono žmogaus“ sindromu arba „raudono kaklo“ sindromu). Vankomiciną reikia infuzuoti praskiesto tirpalo pavidalu ne mažiau kaip 60 min., kad būtų galima išvengti nuo greitos infuzijos priklausomų reakcijų. Infuziją nutraukus, minėtos reakcijos paprastai greitai išnyksta (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius).

Jeigu pasireiškia ūminė padidėjusio jautrumo reakcija (pvz., anafilaksija), gydymą vankomicinu būtina nedelsiant nutraukti ir pradėti gydyti tinkamomis skubiosios medicinos pagalbos priemonėmis.

Pacientus, kuriems buvo alerginių reakcijų į teikoplaniną, vankomicinu reikia gydyti atsargiai, kadangi tarp vankomicino ir teikoplanino buvo kryžminės padidėjusio jautrumo reakcijos atvejų.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>