Vaistinis preparatas: DIGOXIN WZF Polfa
Puslapis: 3


Jei pacientas vartojo širdį veikiančių glikozidų dviejų savaičių laikotarpiu prieš gydymo digoksinu pradžią, tikėtina, kad optimali įsotinamoji digoksino dozė bus mažesnė nei rekomenduojama aukščiau.

Vartojimas senyviems žmonėms

Senyvų žmonių inkstų funkcija dažnai būna sutrikusi, o kūno masė atmetus riebalinį audinį – maža, todėl digoksino farmakokinetika tokių ligonių organizme pakinta: dažniau atsiranda didelė koncentracija serume ir todėl pasireiškia toksinis poveikis, nebent vartojama mažesnė nei įprastinė suaugusių žmonių dozė. Reikia reguliariai tirti digoksino koncentraciją serume ir imtis priemonių, kad neatsirastų hipokaliemijos.

Dozavimo rekomendacijos inkstų ligomis sergantiems ar diuretikais gydomiems ligoniams

Žr. 4.4 skyrių.

Stebėjimas

Digoksino koncentraciją serume galima išreikšti įprastiniais vienetais, t. y. nanogramais/ml (ng/ml), arba SI sistemos vienetais nanomoliais/l. Nanogramus/ml verčiant nanomoliais/l, rodmenį nanogramais/ml reikia dauginti iš 1,28.

Digoksino koncentraciją serume galima nustatyti radioimuniniu metodu. Kraujo mėginį reikia imti po paskutinės digoksino dozės pavartojimo praėjus 6 ar daugiau valandų. Kelios Digitalis Investigation Group tyrimo, kuriame dalyvavo širdies nepakankamu sergantys pacientai, duomenų post hoc analizės rodo, kad optimali mažiausia digoksino koncentracija serume gali būti 0,51,0 nanogramo/ml (0,641,28 nanomolio/l).

Toksinis digoksino poveikis dažniausiai pasireiškia, kai koncentracija serume yra didesnė kaip 2 nanogramai/ml. Vis dėlto toksinis poveikis gali pasireikšti ir tuo atveju, kai digoksino koncentracija serume yra mažesnė. Nusprendžiant, ar simptomus pacientui sukėlė digoksinas, svarbu įvertinti klinikinę būklę, kalio koncentraciją serume bei skydliaukės funkciją.

Kiti glikozidai, įskaitant digoksino metabolitus, gali keisti atliekamų tyrimų rodmenis, todėl tuo atveju, jei jie neatitinka klinikinės paciento būklės, būtinas budrumas.

Duomenų, rodančių, kad pacientams, kurių funkcija sutrikusi, reikia koreguoti dozę, nėra.

4.3 Kontraindikacijos

Protarpinė trečiojo laipsnio atrioventrikulinė blokada ar antrojo laipsnio atrioventrikulinė blokada, ypač jei yra buvę Stokso-Adamso priepuolių.

Buvę širdį veikiančių glikozidų toksinio poveikio sukelti širdies ritmo sutrikimai.

Supraventrikulinė aritmija, susijusi su papildomu atrioventrikuliniu pluoštu, pvz., Volfo-Parkinsono-Vaito sindromas, nebent atliktas elektrofiziologinis papildomo pluošto ištyrimas ir įvertintas galimas žalingas digoksino poveikis. Digoksino negalima vartoti ir tuo atveju, jei yra ar įtariama, kad yra papildomas pluoštas, nors supraventrikulinių aritmijų epizodų nėra buvę.

Skilvelių tachikardija ir skilvelių virpėjimas.

Hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija, nebent yra prieširdžių virpėjimas ir širdies nepakankamumas (tokiu atveju digoksino būtina vartoti atsargiai).

Padidėjęs jautrumas digoksinui, kitiems širdį veikiantiems glikozidams ar bet kuriai preparato pagalbinei medžiagai.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>