Vaistinis preparatas: Cytarabine Accord
Puslapis: 3


Pacientus, gydomus citarabinu, reikia atidžiai stebėti. Būtina dažnai tikrinti trombocitų ir leukocitų skaičių. Jei dėl vaistinio preparato sukelto kaulų čiulpų slopinimo trombocitų skaičius tapo < 50 000/mm3 arba daugiabranduolių granulocitų skaičius < 1 000/mm3, gydymą būtų tikslinga laikinai nutraukti arba koreguoti. Baigus preparato vartojimą, periferinio kraujo ląstelių skaičius gali toliau mažėti ir, nevartojant šio vaisto, pasidaryti minimalus per 57 dienas. Esant reikalui, gydymas atnaujinamas tada, kai atsiranda neabejotinų kaulų čiulpų funkcijos atsinaujinimo požymių (tai nustatoma kartojant kaulų čiulpų tyrimą). Pacientams, kuriems preparato vartojimas nutrauktas iki periferinio kraujo ląstelių skaičiaus sunormalėjimo, kontrolinių tyrimų galima nedaryti.

Suaugusiems pacientams, sirgusiems ūmine nelimfocitine leukemija, po konsolidacinio gydymo didelėmis citarabino dozėmis, daunorubicinu ir asparaginaze pasireiškė periferinių motorinių ir sensorinių neuropatijų. Pacientus, gydomus didelėmis citarabino dozėmis, reikėtų stebėti dėl galimos neuropatijos, kadangi, norint išvengti negrįžtamojo pobūdžio neurologinių sutrikimų, šio vaisto dozavimo tvarką gali tekti koreguoti.

Vartojant dideles citarabino dozes pasireiškė sunkus ir kartais mirtimi pasibaigiantis toksinis poveikis plaučiams, suaugusiųjų kvėpavimo distreso sindromas ir plaučių edema.

Vartojant dideles šio vaisto dozes dideliu greičiu į veną, dažnai pykina, kelias valandas po injekcijos pacientas gali vemti. Jeigu vaistinis preparatas infuzuojamas, šis poveikis paprastai būna silpnesnis.

Pacientams, gydytiems įprastinėmis citarabino dozėmis ir kitais vaistiniais preparatais, atsirado pilvaplėvės dirginimo reiškiniai (peritonitas) ir kolitas su teigiamu gvajakos testo rezultatu kartu su neutropenija ir trombocitopenija. Visiems šiems pacientams buvo veiksmingas konservatyvus gydymas. Pacientams, sirgusiems ūmine vaikų mielogenine leukemija bei gydytiems įprastinėmis citarabino dozėmis intratekaliai ir į veną kartu su kitais vaistiniais preparatais, pasireiškė vėlyvasis progresuojantis kylantis paralyžius, dėl kurio vienas pacientas mirė.

Žmogaus kepenys detoksikuoja reikšmingą pavartotos dozės dalį. Pacientams, kurių kepenų veikla yra susilpnėjusi, vaistinio preparato reiktų skirti atsargiai ir mažesnėmis dozėmis.

Pacientų, vartojančių citarabiną, kaulų čiulpų, kepenų ir inkstų funkcijas reikėtų periodiškai tikrinti.

Šio vaistinio preparato saugumas kūdikiams nėra pakankamai ištirtas.

Dėl greito piktybinių ląstelių irimo, citarabinas, kaip ir kiti citotoksiniai vaistai, gali sukelti hiperurikemiją. Gydytojas turėtų stebėti šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje ir būti pasirengęs imtis palaikomųjų bei farmakologinių priemonių, kurių gali prireikti šiai problemai spręsti.

Imunitetą slopinantis poveikis/padidėjęs jautrumas infekcinėms ligoms

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>