Vaistinis preparatas: Montelukast Actavis
Puslapis: 2


Pacientus, sergančius vidutinio sunkumo nuolatine astma, gydyti vien Montelukast Actavis nerekomenduojama. Alternatyvų gydymą Montelukast Actavis vietoj mažų inhaliuojamųjų gliukokortikoidų dozių galima taikyti tik tiems nuolatine lengva astma sergantiems vaikams, kurie pastaruoju metu nepatyrė sunkių astmos priepuolių, kuriuos būtų reikėję gydyti geriamaisiais gliukokortikoidais, ir kurie akivaizdžiai nesugeba vartoti inhaliuojamųjų gliukokortikoidų (žr. 4.1 skyrių). Lengva nuolatine astma yra laikoma būklė, kurios metu astmos simptomų atsiranda dažniau nei kartą per savaitę, tačiau rečiau kaip kartą per parą, naktinių simptomų ( dažniau nei du kartus per mėnesį, tačiau rečiau kaip kartą per savaitę, o tarp priepuolių plaučių funkcija būna normali. Jeigu per stebėjimo laikotarpį (paprastai per vieną mėnesį) astma netampa pakankamai kontroliuojama, reikia įvertinti papildomo ar kitokio gydymo nuo uždegimo taikymo pagal pakopinę astmos gydymo sistemą būtinumą. Reikia periodiškai įvertinti paciento astmos kontrolę.

Astmos profilaktika Montelukast Actavis 2 -5 metų pacientams, kuriems vyrauja fizinio krūvio sukeliamas bronchų susiaurėjimas

2 – 5 metų vaikams fizinio krūvio sukeliamas bronchų susiaurėjimas gali būti vyraujantis nuolatinės astmos, kurią būtina gydyti inhaliuojamaisiais gliukokortikoidais, požymis. Po 2 – 4 gydymo montelukastu savaičių reikia įvertinti paciento būklę. Jeigu poveikis nepakankamas, reikia taikyti papildomą arba kitokį gydymą.

Gydymas Montelukast Actavis ir kartu kitokiais vaistiniais preparatais nuo astmos

Jeigu Montelukast Actavis vartojama gydymo inhaliuojamaisiais gliukokortikoidais papildymui, staigiai inhaliuojamųjų gliukokortikoidų keisti Montelukast Actavis negalima (žr. 4.4 skyrių).

Kitų amžiaus grupių pacientams gydyti tiekiami kitokio stiprumo ir farmacinių formų montelukasto preparatai.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientą reikia informuoti, kad ūmiam astmos priepuoliui gydyti niekada nevartotų geriamųjų montelukasto preparatų. Tam visada reikia turėti įprastinių gelbstimųjų vaistinių preparatų atsargų. Ištikus ūmiam priepuoliui, reikia vartoti inhaliuojamųjų trumpo poveikio beta adrenoreceptorių agonistų. Jeigu trumpo poveikio beta adrenoreceptorių agonistų reikia inhaliuoti dažniau nei paprastai, pacientas turi kuo greičiau keiptis į gydytoją.

Gydymą inhaliuojamaisias arba geriamaisiais gliukokortikoidais staigiai keisti montelukastu negalima.

Duomenų, kurie rodytų, kad kartu su montelukastu vartojamų geriamųjų gliukokortikoidų dozę galima mažinti, nėra.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>