Vaistinis preparatas: Flixotide
Puslapis: 3


Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 2 ir 6.1 skyrius).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Reikia reguliariai tikrinti pacientų inhaliavimo techniką, siekiant įsitikinti, kad inhaliatoriaus paspaudimas sutampa su įkvėpimu ir vaistinis preparatas patenka į plaučius. Įkvėpdamas pacientas turėtų sėdėti arba stovėti. Inhaliatorius buvo sukurtas vartoti vertikalioje pozoje.

Flixotide nėra skirtas ūminiams simptomams palengvinti – tokiu atveju reikia skirti inhaliuojamojo trumpai veikiančio bronchus plečiančio vaistinio preparato. Pacientams reikėtų patarti turėti tokių pirmosios pagalbos vaistinių preparatų.

Sunkia astma sergantiems pacientams reikia reguliariai atlikti tyrimus, įskaitant plaučių funkcijos tyrimą, nes šiems pacientams yra sunkių priepuolių ir net mirties rizika. Padidėjęs trumpai veikiančių ?2-agonistų vartojimas simptomams palengvinti rodo astmos kontrolės blogėjimą. Jei pacientas pastebi, kad gydymas trumpai veikiančiais bronchus plečiančiais vaistiniais preparatais nebe toks veiksmingas arba reikia daugiau inhaliacijų nei paprastai, jam reikėtų kreiptis į gydytoją. Tokiu atveju pacientą reikia ištirti pakartotinai ir nuspręsti, ar būtina koreguoti priešuždegiminį gydymą (t. y. skirti didesnes inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozes arba geriamųjų kortikosteroidų kursą). Pacientams, priklausantiems rizikos grupei, reikia kasdien tikrinti kvėpavimo rodiklius. Sunkus astmos paūmėjimas turi būti gydomas įprastai.

Kaip ir gydant bet kuriais kitais inhaliuojamaisiais vaistiniais preparatais, gali prasidėti paradoksinis bronchų spazmas, pasireiškiantis staiga sustiprėjusiu švokštimu po inhaliacijos. Tokiu atveju Flixotide vartojimą reikia nedelsiant nutraukti, įvertinti paciento būklę ir, esant būtinybei, skirti kito vaistinio preparato.

Gali pasireikšti sisteminis inhaliuojamųjų kortikosteroidų poveikis, ypač ilgai vartojant dideles jų dozes. Šis poveikis pasitaiko daug rečiau nei vartojant geriamųjų kortikosteroidų (žr. 4.9 skyrių). Gali atsirasti Kušingo sindromas ar į jį panašūs simptomai, gali būti slopinama antinksčių veikla, sulėtėti vaikų ir paauglių augimas, sumažėti kaulų mineralų tankis, atsirasti katarakta ir glaukoma. Todėl svarbu, kad inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozė būtų nuolat peržiūrima ir sumažinta iki mažiausios, kurią vartojant išlieka veiksminga astmos kontrolė (žr. 4.8 skyrių).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>