|
Temos
|
Flixotide
Vaistinis preparatas: Flixotide
Puslapis: 4 Ilgą laiką vartojant dideles inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozes, gali būti slopinami antinksčiai ir atsirasti ūminis antinksčių nepakankamumas. Ypač didelė rizika jaunesniems kaip 16 metų amžiaus vaikams, vartojantiems didesnes nei leistinos flutikazono dozes (paprastai ? 1000 mikrogramų per parą). Ūminį antinksčių nepakankamumą gali išprovokuoti trauma, operacija, infekcija ar staigus dozės sumažinimas. Paprastai simptomai būna neaiškūs; tai gali būti anoreksija, pilvo skausmai, kūno masės mažėjimas, nuovargis, galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, sąmonės pritemimas, hipoglikemija ir traukuliai. Streso ar planinės operacijos atveju reikėtų apsvarstyti galimybę papildomai skirti sisteminių kortikosteroidų. Rekomenduojama reguliariai matuoti ūgį vaikų, ilgą laiką gydomų inhaliuojamaisiais kortikosteroidais. Jei augimas lėtėja, reikėtų peržiūrėti gydymą ir, esant galimybei, sumažinti inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozę iki mažiausios astmą veiksmingai kontroliuojančios dozės. Be to, gali būti reikalinga vaikų pulmonologo konsultacija. Vartojant dideles vaistinio preparato dozes (daugiau kaip 1000 mikrogramų per parą) ir siekiant sumažinti šalutinį poveikį burnai ir ryklei, rekomenduojama naudoti tarpinę. Kadangi į sisteminę kraujotaką didžiausias vaistinio preparato kiekis patenka per plaučius, naudojant tarpinę ir inhaliatorių į plaučius gali patekti didesnis vaistinio preparato kiekis. Įsidėmėtina, kad tai gali padidinti sisteminių šalutinių reiškinių riziką. Tokiu atveju gali tekti sumažinti dozę (žr. 4.2 skyriuje). Dėl teigiamo inhaliuojamojo flutikazono propionato poveikio sumažėja geriamųjų steroidų poreikis. Tačiau pacientams, nuo geriamųjų steroidų vartojimo perėjusiems prie inhaliuojamojo flutikazono propionato vartojimo, ilgą laiką išlieka nepakankamos antinksčių rezervinės funkcijos rizika. Kurį laiką gali išlikti šalutinių reiškinių tikimybė. Tokiems pacientams prieš planines procedūras gali prireikti specialisto patarimo, vertinant antinksčių pažeidimą. Skubiu atveju (teikiant skubią medicinos pagalbą ar skubiai operuojant) bei planinių procedūrų, kurios gali sukelti stresą, metu visuomet reikėtų įvertinti sutrikusio antinksčių atsako galimybę ir nuspręsti, ar būtinas atitinkamas gydymas kortikosteroidais. Jei gydant astmą atsakas nepakankamas arba yra sunkių paūmėjimų, reikia didinti inhaliuojamojo flutikazono propionato dozę ir, jei nustatoma infekcinė liga, skirti sisteminio steroido ir (arba) antibiotiko. Gydymo sisteminiais steroidais pakeitimas inhaliacine terapija kartais išryškina slaptas alergines ligas, pvz., alerginį rinitą arba egzemą, kurios prieš tai buvo kontroliuojamos sisteminiais vaistiniais preparatais. Šias alergijas reikėtų gydyti simptomiškai antihistamininiais ir (arba) vietiniais vaistiniais preparatais, įskaitant vietinius steroidus. <<< Ankstesnis puslapis Kitas puslapis >>> |