Vaistinis preparatas: Ringer Fresenius
Puslapis: 4


Kalis yra pagrindinis ląstelių viduje esantis katijonas. Jis užtikrina pastovų ląstelės pH ir reguliuoja jos elektrinį aktyvumą (ramybės ir veikimo potencialą). Šis jonas yra aktyviai pernešamas per biologinę membraną. Aktyvi K+ sekrecija vyksta inkstų surenkamuosiuose kanalėliuose. Aldosteronas K+ reabsorbcijai proksimaliniuose kanalėliuose įtakos nedaro, tačiau stimuliuodamas Na+ reabsorbciją didina K+ sekreciją distaliniuose inkstų kanalėliuose.

Chloras organizme kaupiasi natrio chlorido ir kalio chlorido pavidalu. Bendras Cl- kiekis yra apie

100 g. Jo pokyčiai priklauso nuo Na+, kurio kiekį reguliuoja inkstų ir prakaito liaukų veikla.

Kalcis yra svarbus katijonas, būtinas funkcinei nervų, raumenų ir skeleto sistemų integracijai, ląstelių membranų ir kapiliarų laidumui bei kaulų tvirtumui palaikyti. Jis kaupiasi kauluose ir dantyse kalcio fosfato pavidalu. Inkstai daro nedidelį poveikį kalcio apykaitai, tačiau pasireiškus inkstų funkcijos nepakankamumui (nesvarbu, dėl kokios priežasties) visada labai sutrinka ir kalcio metabolizmas.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Organizmo skysčiai pasižymi ne tik skirtingu tūriu. Jų sudėtyje yra skirtingų organinių medžiagų bei elektrolitų, skirtinga jų fiziologinė reikšmė. Elektrolitų turinys labai skiriasi. Na+ yra pagrindinis ekstraląstelinis katijonas, K+- intraląstelinis. Cl- koncentracija ekstraląsteliniame skystyje yra didesnė, nei kitų anijonų. Fosfatų anijonai dominuoja intraląstelinėje terpėje. Kiekviename organizmo skysčių katijonų suma yra lygi anijonų sumai.

Na+ dienos poreikis yra apie 5 g. Jis patenkinamas, jei per dieną su natūraliais maisto produktais (ypač mėsa) suvartojama 10 – 12 g natrio chlorido arba jo vartojama papildomai.

Organizmas nuolat šalina natrį su prakaitu bei šlapimu. Gausiai prakaituodamas organizmas per parą gali netekti iki 20 g Na+. Tada, kaip ir tais atvejais, kai mažiau Na+ suvartojama valgant, labai sumažėja jo koncentracija šlapime (inkstai yra svarbiausias organas, reguliuojantis Na+ homeostazę). Svarbiausia natrio jonų reabsorbcija vyksta nefrone, nes 4/5 pirminiame šlapime ištirpusių medžiagų yra natrio druskos. Nuo šios reabsorbcijos priklauso inkstų koncentruojamasis pajėgumas ir aktyvus gliukozės bei aminorūgščių pernešimas. Didžiausia į pirminį šlapimą patekusio natrio jonų dalis (99 %) reabsorbuojama. 2/3 absorbcijos vyksta proksimaliniuose kanalėliuose aktyvaus arba pasyvaus pernešimo būdu.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>