Vaistinis preparatas: MEROPENEM RANBAXY
Puslapis: 3


Paprastai meropenemo skiriama per maždaug 15 – 30 minučių infuzuojant į veną (žr. 6.2, 6.3 ir 6.6 skyrius). Taip pat galima skirti ne didesnę kaip 20 mg/kg kūno svorio meropenemo dozę maždaug per 5 minutes iš karto (boliusu) sušvirkščiant į veną.

Nežinoma, ar galima 40 mg/kg kūno svorio dozę iš karto sušvirkšti vaikams, nes yra mažai saugumo duomenų.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.

Padidėjęs jautrumas bet kokiam karbapenemų grupės antibakteriniam vaistiniam preparatui.

Sunki padidėjusio jautrumo reakcija (pvz., anafilaksinė reakcija, sunki odos reakcija) bet kuriam kitam beta-laktaminiam antibakteriniam vaistiniam preparatui (pvz., penicilinams arba cefalosporinams).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Gydymui pasirinkus meropenemą, kiekvienam pacientui reikia atsižvelgti į karbapenemų, kaip antibakterinių vaistinių preparatų, pasirinkimo tinkamumą, atsižvelgiant į infekcinės ligos sunkumą, į atsparumo kitiems tinkamiems antibakteriniams vaistiniams preparatams paplitimą bei riziką, jei bakterijos bus atsparios karbapenemui.

Kaip ir visi betalaktaminiai antibiotikai, yra duomenų, kad meropenemas, sukelia sunkias ir kartais net mirtinas padidėjusio jautrumo reakcijas (žr. 4.3 ir 4.8 skyrius).

Pacientai, kuriems anamnezėje buvo pasireiškusi padidėjusio jautrumo reakcija karbapenemams, penicilinams arba kitiems betalaktaminiams antibiotikams, taip pat gali būti jautrūs ir meropenemui. Prieš pradedant gydymą meropenemu, reikia atidžiai ištirti, ar ligoniui anksčiau nebuvo pasireiškusi padidėjusio jautrumo reakcija betalaktaminiams antibiotikams.

Jei pasireikštų sunki alerginė reakcija, vaistinio preparato skyrimą reikia nutraukti ir pradėti taikyti tinkamas priemones.



Yra duomenų, jog visi antibiotikai, įskaitant ir meropenemą, sukėlė kolitą ar pseudomembraninį kolitą, kuris pasireiškė nuo lengvos formos iki net pavojingos gyvybei. Todėl, jei pacientas, vartojantis meropenemo arba nustojus vartoti iš karto pradeda viduriuoti, svarbu apsvarstyti ar tai negalėtų būti pseudomembraninis kolitas (žr. 4.8 skyrių). Tokiu atveju reikia apsvarstyti, ar skirti toliau meropenemo ir ar nereikalinga pradėti specifinį Clostridium difficile sukelto viduriavimo gydymą. Draudžiama skirti vaistinių preparatų, kurie lėtina žarnų peristaltiką.

Yra duomenų apie nedažnus trukulių atvejus, kuomet buvo gydoma karbapenemais, įskaitant ir meropenemą (žr. 4.8 skyrių).

Gydymo meropenemu laikotarpiu reikia atidžiai tirti kepenų funkciją, kadangi gali pasireikšti toksinis poveikis kepenims (kepenų funkcijos sutrikimas su cholestaze ir citolize) (žr.4.8 skyrių).

Vartojimas pacientams, sergantiems kepenų liga: esant kepenų funkcijos sutrikimui, dozavimo koreguoti nebūtina, bet visu gydymo meropenemu laikotarpiu reikia tirti kepenų funkciją (žr. 4.2 skyrių).

Gydymo meropenemu laikotarpiu tiesioginio ir netiesioginio Kumbso testo rezultatai gali būti teigiami.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>