Vaistinis preparatas: ARKETIS
Puslapis: 3


Paroksetino vartojimas jaunesniems kaip 7 metų vaikams netirtas. Tokių vaikų gydyti paroksetinu negalima, nes duomenų apie šio vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą tokio amžiaus ligoniams nėra.

• Inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas

Ligonių, kurie serga sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml per minutę) ar kepenų funkcijos sutrikimu, plazmoje paroksetino koncentracija padidėja. Taigi dozavimas tokiems ligoniams turi būti apribotas mažiausiomis dozavimo intervalo dozėmis.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas paroksetinui arba bet kuriai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.

Paroksetiną vartoti kartu su monoamino oksidazės (MAO) inhibitoriais draudžiama.

Gydymą paroksetinu galima pradėti:

- praėjus dviem savaitėms po negrįžtamųjų MAO inhibitorių vartojimo pabaigos;

- ne anksčiau kaip praėjus 24 valandoms po grįžtamųjų MAO inhibitorių (pvz., moklobemido) vartojimo pabaigos.

Baigus paroksetino vartojimą, pradėti gydymą MAO inhibitoriumi galima ne anksčiau, kaip po vienos savaitės.

Paroksetino vartoti kartu su tioridazinu draudžiama, nes paroksetinas, kaip ir kiti CYP450 2D6 kepenų izofermentų inhibitoriai, gali didinti tioridazino koncentraciją plazmoje (žr. 4.5 skyrių). Vieno tioridazino vartojimas gali lemti QTc intervalo pailgėjimą, susijusį su sunkia skilveline aritmija, pavyzdžiui, torsades de pointes, ir staigią mirtį.

Paroksetiną vartoti kartu su pimozidu draudžiama (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Gydymą paroksetinu reikia pradėti atsargiai po dviejų savaičių, baigus vartoti negrįžtamuosius MAO inhibitorius, arba po 24 valandų, baigus grįžtamųjų MAO inhibitorių vartojimą.

Paroksetino dozę reikia palaipsniui didinti tol, kol pasireiškia optimali organizmo reakcija (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).

Vartojimas vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams

Paroksetinu gydyti vaikus ir jaunesnius kaip 18 metų paauglius negalima. Klinikinių tyrimų duomenimis, savižudiškas elgesys (bandymai žudytis, mintys apie savižudybę) ir priešiškumas (daugiausia agresyvumas, opozicinis elgesys ir pyktis) buvo dažnesni vaikams ir paaugliams, gydomiems antidepresantais, palyginti su vartojančiais placebą. Jeigu, atsižvelgus į vaiko ar paauglio būklę, nusprendžiama gydyti šiuo vaistiniu preparatu, reikia atidžiai stebėti, ar nepasireiškia savižudiškų simptomų. Be to, ilgalaikių saugumo duomenų apie vaistinio preparato poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir elgesio raidai nepakanka.

Savižudybė/ mintys apie savižudybę ar klinikinis pablogėjimas

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>