Vaistinis preparatas: ARKETIS
Puslapis: 2


Rekomenduojama paros dozė – 40 mg. Iš pradžių reikia vartoti 10 mg paros dozę ir, atsižvelgus į ligonio organizmo reakciją, ją palaipsniui po 10 mg padidinti iki rekomenduojamos dozės.

Rekomenduojama vartoti mažą pradinę dozę, kad kuo mažiau pablogėtų panikos simptomai. Toks pablogėjimas dažniausiai būna šio sutrikimo gydymo pradžioje. Jeigu po kelių savaičių rekomenduojamos dozės sukeliamas atsakas nepakankamas, kai kuriems ligoniams būklė gali pagerėti dozę palaipsniui padidinus iki didžiausios 60 mg paros dozės.

Ligonius, kuriems diagnozuotas panikos sutrikimas, reikia gydyti pakankamą laikotarpį, kol įsitikinama, kad simptomai išnyko. Tai gali trukti kelis mėnesius ar dar ilgiau (žr. 5.1 skyrių).

Socialinio nerimo sutrikimas ar socialinė fobija

Rekomenduojama paros dozė – 20 mg. Jeigu po kelių savaičių rekomenduojamos dozės sukeliamas atsakas nepakankamas, kai kuriems ligoniams būklė gali pagerėti dozę palaipsniui po 10 mg padidinus iki didžiausios 50 mg paros dozės. Gydant ilgą laiką, reikia reguliariai iš naujo įvertinti būklę (žr. 5.1 skyrių).

Generalizuoto nerimo sutrikimas

Rekomenduojama paros dozė – 20 mg. Jeigu po kelių savaičių rekomenduojamos dozės sukeliamas atsakas nepakankamas, kai kuriems ligoniams būklė gali pagerėti dozę palaipsniui po 10 mg padidinus iki didžiausios 50 mg paros dozės. Gydant ilgą laiką, reikia reguliariai iš naujo įvertinti būklę (žr. 5.1 skyrių).

Potrauminio streso sutrikimas

Rekomenduojama paros dozė – 20 mg. Jeigu po kelių savaičių rekomenduojamos dozės sukeliamas atsakas nepakankamas, kai kuriems ligoniams būklė gali pagerėti dozę palaipsniui po 10 mg padidinus iki didžiausios 50 mg paros dozės. Gydant ilgą laiką, reikia reguliariai iš naujo įvertinti būklę (žr. 5.1 skyrių).

Bendra informacija

Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda nutraukus paroksetino vartojimą

Vartojimą nutraukti staigiai negalima (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Klinikinių tyrimų metu dozė buvo mažinama palaipsniui po 10 mg kas savaitę. Jeigu sumažinus dozę arba užbaigus gydymą atsiranda nepakenčiamų simptomų, apsvarsčius galima skirti vartoti prieš tai buvusią dozę. Vėliau gydytojas gali nurodyti toliau mažinti dozę, bet lėčiau.

Specialių grupių pacientai

• Senyvi ligoniai

Senyvų asmenų organizme paroksetino koncentracija didesnė nei jaunų, bet koncentracijų diapazonas iš dalies sutampa su jaunesniems asmenims nustatytu koncentracijų diapazonu. Dozavimą reikia pradėti nuo suaugusiųjų pradinės dozės. Kai kuriems ligoniams gali būti naudingas dozės padidinimas, tačiau didžiausia paros dozė turi neviršyti 40 mg.

• Vaikai ir paaugliai (7–17 metų)

Paroksetinu gydyti vaikus ir paauglius negalima, nes kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų duomenimis, paroksetinas susijęs su savižudiško elgesio ir priešiškumo rizikos padidėjimu. Be to, minėtais tyrimais nepakankamai įrodytas vaistinio preparato veiksmingumas (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius).

• Jaunesni kaip 7 metų vaikai

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>