Vaistinis preparatas: CAVINTON FORTE
Puslapis: 4


Pasiskirstymas. Sugirdžius žiurkėms radioizotopu žymėto vinpocetino, didžiausias radioaktyvumas nustatytas kepenyse ir virškinimo trakte. Didžiausia koncentracija audiniuose atsirado praėjus 2-4 val. po vaisto sugirdymo. Išmatuotas radioaktyvumas smegenyse nebuvo didesnis nei kraujyje.

Žmonių organizme 66 % preparato jungiasi prie plazmos baltymų. Išgerto vinpocetino biologinis prieinamumas siekia 7 %, pasiskirstymo tūris yra 246 ± 88,5 l, tai rodo, kad preparatas plačiai pasiskirsto audiniuose. Vinpocetino klirensas (66,7 l/val.) didesnis nei kepenų kraujotakos greitis (pratekančios plazmos apimtis -50 l/val.), tai rodo preparato ekstrahepatinį metabolizmą.

Eliminacija. Geriant kartotines 5 mg ir 10 mg dozes, vinpocetino kinetika linijinė; pusiausvyrinė koncentracija plazmoje buvo atitinkamai 1,2 ± 0,27 ng/ml ir 2,1 ± 0,33 ng/ml. Pusinės eliminacijos periodas iš žmogaus organizmo yra 4,83 ± 1,29 val. Tyrimais su žymėtu preparatu nustatyta kad, daugiausia preparato pašalinama pro inkstus ir su išmatomis ( 60 % - 40 %). Didžioji radioaktyvumo dalis žiurkėms ir šunims buvo susijusi su tulžimi, tačiau ryškios enterohepatinės cirkuliacijos nenustatyta. Apovinkamino rūgštis išsiskiria por inkstus paprastos glomerulų filtracijos būdu, jos pusinės eliminacijos periodas kinta priklausomai nuo vinpocetino dozės ir vartojimo būdo.

Metabolizmas. Pagrindinis vinpocetino metabolitas yra apovinkamino rūgštis (AVR), kurios žmogaus organizme susidaro 25 % - 30 %. Preparato išgėrus, koncentracijos – laiko kreivės ribojamas plotas yra dvigubai didesnis, nei suleidus į veną. Tai rodo, kad AVR susidaro metabolizuojant vinpocetiną pirmojo prasiskverbimo metu. Kiti žinomi metabolitai yra hidroksivinpocetinas, hidroksi – AVR, dihidroksi – AVR – glicinatas ir jų konjugatai su gliukurono rūgštimi ir/ar sulfatais. Visų tyrimų, atliktų su skirtingais gyvūnais, metu vos keli procentai pavartotos vinpocetino dozės išsiskyrė iš organizmo nepakitusiu pavidalu.

Svarbi ir palanki vinpocetino savybė ta, kad jo dozės nereikia keisti pacientams, sergantiems kepenų ar inkstų ligomis, nes preparatas metabolizuojamas ir dėl to nesikaupia organizme.

Farmakokinetinių savybių pokyčiai esant ypatingoms aplinkybėms (pvz., paciento amžiui, kitoms ligoms). Kadangi vinpocetino skirtina daugiausia senyviems pacientams, kuriems vaistų kinetika kinta - susilpnėja absorbcija, pakinta vaisto pasiskirstymas ir metabolizmas, susilpnėja ekskrecija – šios grupės asmenims, ypač gydomiems ilgai, svarbu atlikti kinetikos tyrimus. Tyrimų rezultatai rodo, kad vinpocetino kinetika jaunų ir senyvų žmonių oganizme ryškiai nesiskiria, preparatas nesikaupia. Pacientams, sergantiems inkstų ar kepenų ligomis, galima skirti įprastines vaisto dozes, kadangi jis nesikaupia net tokių pacientų organizme, ir vaistu galima gydyti ilgai.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksiškumas.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>