Primula officinalis Hill.

(Syn. Primula veris (L.) Huds, Primula macrocalyx Bunge, Primula lasiopetala Wallr., Primula pannonica A. Kerner.)

Pavasarinė raktažolė priklauso raktažolinių (Primulaceae) šeimai.

Tai daugiametis, žolinis, visiems gerai pažįstamas (liaudies vadinamas „švento Petro rakteliais") mūsų floros atstovas. Raktažolė žydi dažniausiai gegužės mėn. pirmojoje pusėje ryškiai geltonais žiedeliais. Auga sausose pievose, atšlaitėse ir sausuose, retuose miškuose.

Tai šiuo metu madingas vaistinis augalas, kurio naudojami lapai ir šaknys (Folia et Radix Primulae). Žaliava renkama žydėjimo metu.

Žaliavoje veikliosios medžiagos šios: šaknyse — saponinai (apie 7—9%), gliukozidai, primverinas ir primulaverinas, vitaminai A ir C, eterinio aliejaus pėdsakai; lapuose — karotinas, vitaminas C ir saponinų apie 2%. Gliukozidai skildami duoda disacharidus — primuliarozę ir metilinį esterą, kurio dėka sausos šaknys primena anyžių aliejaus kvapą. Vokietijoje šios raktažolės šaknys vartojamos Senegos šaknų pakaitalu (Radix Senegae), kaip atsikosėjimo priemonė sergant bronchitu, plaučių uždegimu. Iš lapų gaminami milteliai, kuriuose gausu vitamino C. Būdinga, kad milteliuose, hermetiškai juos įpakavus, vitaminas C ilgai išlieka. Standartiškai įpakuoti (5 g) milteliai turi 0,07 g askorbininės rūgšties.

Milteliai naudojami užpilo pavidalu. Tam tikslui 5 g miltelių reikia užpilti 1/2 stiklinės karšto vandens, palaikyti 20—30 min. Indelis turi būti neskardinis ir uždengiamas; perkošus geriama. Vitamino C stabilizacijai reikia pridėti 1 g valgomos druskos 80 ml užpilo. Tokiame kiekyje būna beveik pilna paros norma žmogaus organizmui reikalingo vitamino C.



<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą