Vaistinis preparatas: Diclofenac retard-ratiopharm
Puslapis: 6


Pavieniais atvejais pasitaikė alerginis vaskulitas ar plaučių uždegimas.

Esant padidėjusiam kraujospūdžiui ar sutrikusiai inkstų funkcijai, retais atvejais gali atsirasti patinimų (periferiniai patinimai).

Retai, tuomet kai kartu vartojami sisteminiai nesteroidiniai uždegimą slopinantys vaistai, buvo pranešama apie uždegimo sustiprėjimą dėl prisimetusios infekcijos (pvz., susidaro nekrozuojantis fascitas).

Galbūt tai siejasi su nesteroidinių uždegimą slopinančių preparatų pakitusiu poveikiu.

Jei, vartojant diklofenako, atsiranda infekcijos požymių ar jie sustiprėja, nedelsiant rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Būtina ligonio sveikatos būklę pasitikslinti, jei reikia skirti antibiotikų ir kitų uždegimą slopinančių vaistų.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad diklofenako vartojimas, ypač didelėmis dozėmis (150 mg per parą) ir ilgą laiką, gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

a) apsinuodijimo požymiai

Apsinuodijus gali būti centrinės nervų sistemos sutrikimų: galvos skausmas, svaigulys, apdujimas, sąmonės pritemimas (vaikams gali prasidėti miokloniniai traukuliai). Be to, skauda pilvą, pykina, vemiama. Taip pat pasitaikė kraujavimas iš virškinamojo trakto, kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimas.

b) gydymas

Jokio specialaus priešnuodžio nėra.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: fenilacto rūgšties preparatai; nesteroidiniai uždegimą slopinantys ir skausmą malšinantys vaistai, ATC kodas – M01AB05

Diklofenakas yra nesteroidinis uždegimą slopinantis ir skausmą malšinantis vaistas; uždegimo modelio gyvūnams tyrimais nustatyta, kad jis veiksmingai slopina prostaglandinų sintezę. Paskyrus žmogui, jis malšina skausmą, mažina tinimą, ir dėl uždegimo didėjančią temperatūrą. Be to, diklofenakas slopina adenozindifosfato (ADP) ir kolageno sukeltą trombocitų agregaciją.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išgėrus skrandžio sultims atsparių diklofenako tablečių, jis visiškai rezorbuojasi iš žarnyno žemiau skrandžio. Didžiausia koncentracija kraujo plazmoje susidaro po 1-16 valandų ir priklauso nuo to, kiek laiko vaistas užtruko skrandyje (vidutiniškai 2-3 valandas). Sušvirkštus vaisto į veną, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje susidaro po 10-20 min., o vartojant žvakučių pavidalu – apytikriai po 30 min.

Geriamasis diklofenakas ypač veikiamas presisteminės eliminacijos kepenyse: tik 35-70% absorbuotos medžiagos po poveikio kepenyse patenka nepakitusiu pavidalu į kraujotaką. Apytikriai 30% veikliosios medžiagos pakinta ir taip išsiskiria su išmatomis. Po poveikio kepenyse (hidroksilinimo ir konjugacijos) apie 70% išsiskiria pro inkstus neaktyvių metabolitų pavidalu. Pusinės eliminacijos laikas, mažai priklausantis nuo kepenų ir inkstų funkcijos, yra apie 2 val. Apie 99% vaisto veikliosios medžiagos susijungia su kraujo plazmos baltymais.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>