Vaistinis preparatas: Doxorubicin Teva
Puslapis: 4


Paviršinio šlapimo pūslės vėžio gydymui ir atsinaujinimo profilaktikai po transuretrinės rezekcijos (TUP) doksorubicino hidrochlorido galima vartoti į šlapimo pūslę. Gydant paviršinį šlapimo pūslės vėžį į šlapimo pūslę rekomenduojama vienos instiliacijos metu vartoti 30 - 50 mg doksorubicino dozę, ištirpintą 25 - 50 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo. Optimali koncentracija yra maždaug 1 mg/ml. Tirpalas šlapimo pūslėje turi išbūti 1 – 2 val. Šio periodo metu pacientą kas 15 minučių reikia pasukti 90° kampu. Kad išvengti nepageidaujamo praskiedimo šlapimu, pacientas turi būti informuotas, kad 12 valandų prieš instiliaciją negalima nieko gerti (tai turėtų sumažinti šlapimo išskyrimą maždaug 50 ml/val.) Instiliaciją galima kartoti 1 savaitės - 1 mėnesio dažnumu, atsižvelgiant į tai, ar vaisto vartojama gydymui ar profilaktikai.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas doksorubicinui, kitiems antraciklinams ar antracendionams arba vienai iš pagalbinių medžiagų.

Kontraindikacijos vartoti į veną:

Ankstesnio gydymo citotoksiniais vaistais ir (arba) švitinimu radioaktyviaisiais spinduliais sukeltas pastovus žymus kaulų čiulpų funkcijos slopinimas ir (arba) sunkus burnos gleivinės uždegimas (įskaitant pacientus, kuriems yra didelė hemoragijos rizika).

Sunki sisteminė infekcija.

Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas.

Sunki aritmija, širdies funkcijos sutrikimas, ūminis miokardo infarktas, anksčiau buvęs miokardo infarktas, ūminė uždegiminė širdies liga.

Ankstesnis gydymas didžiausiomis kumuliacinėmis antraciklinų dozėmis.

Žindymo laikotarpis.

Kontraindikacijos vartoti į šlapimo pūslę

Invaziniai navikai, peraugę šlapimo pūslę (vėlesnės negu T1 stadijos).

Šlapimo takų infekcija.

Šlapimo pūslės uždegimas.

Kateterizavimo problemos.

Kraujas šlapime.

Žindymo laikotarpis.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Bendrosios atsargumo priemonės

Doksorubicino galima vartoti tik prižiūrint kvalifikuotam gydytojui, turinčiam gydymo citotoksiniais vaistais patirties. Be to, gydymo metu pacientą būtina atidžiai ir dažnai tikrinti.

Pacientus, ypač senyvus ir tokius, kurie sirgo širdies liga, kuriems buvo kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, ar pacientus, kuriems anksčiau buvo taikytas gydymas antraciklinais ar švitintas tarpusienis, reikia atidžiai tikrinti dėl galimų klinikinių komplikacijų.

Prieš gydymą doksorubicinu ar jo metu paciento būklės sekimui yra rekomenduojami tokie patikrinimai (jų atlikimo dažnumas priklauso nuo bendrosios paciento būklės, dozės ir kartu vartojamų medikamentų):

plaučių ir krūtinės rentgenograma bei EKG;

reguliarus širdies funkcijos tikrinimas (kairiojo širdies skilvelio išvarymo frakcijos nustatymas pvz., EKG, echokardiografija ir MUGA skenavimas).

Burnos ertmės ir gerklės gleivinės apžiūra dėl gleivinės pokyčių.

Kraujo tyrimai: hematokritas, kraujo plokštelių kiekis, leukograma, SGPT, SGOT, laktatdehidrogenazės aktyvumas, bilirubino ir šlapimo rūgšties kiekis.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>