Vaistinis preparatas: PANANGIN
Puslapis: 2


Perdozavimo atveju reikia nutraukti PANANGIN vartojimą ir gydyti simptominėmis priemonėmis (į veną leisti 100 mg/min. kalcio chlorido, jei būtina – daryti dializę).

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės



Farmakoterapinė grupė – mineralinės medžiagos, deriniai, ATC kodas: A 12B A30.



Magnis ir kalis yra svarbūs intraląsteliniai katijonai. Jie svarbūs daugelio fermentų veiklai, makromolekulių jungimuisi su ląstelės elementais, raumenų susitraukimo ląsteliniams mechanizmams. Miokardo gebėjimas susitraukti priklauso nuo ląstelės viduje ir išorėje esančių K+, Ca++, Na+, Mg++ koncentracijų santykio. PANANGIN išlygina skeleto raumenyse, miokarde, kraujo plazmoje, eritrocituose Mg++ ir K+ kiekį, kai jo sumažėja gydant širdį veikiančiais glikozidais.

PANANGIN sudėtyje yra prie aspartato prisijungusio kalio ir magnio. Asparagino rūgštis, kaip endogeninė medžiaga, perneša jonus. Ji panaši į ląstelės junginius. Šios rūgšties ir jonų druskos yra patvarios, todėl jonai kompleksinių junginių pavidalu lengvai patenka į ląsteles. Nustatyta, kad magnio ir kalio aspartatas širdies raumenyje skatina medžiagų apykaitą, todėl ląstelės geriau pasisavina deguonį, sintetina daugiau fosforo junginių.

Jei maiste stinga kalio ir magnio, sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos veikla: atsiranda hipertonija, širdies vainikinių kraujagyslių sklerozė ar į infarktą panašių širdies raumens pažeidimų. Šių jonų stoka skatina nekrozės židinių susidarymą, katecholaminų sukeliamą kardiomiopatiją, aterosklerozės progresavimą, širdies ritmo sutrikimus, didina trombocitų agregaciją.

Gydyti magnio ir kalio druskų deriniu rekomenduotina dėl šių priežasčių:

- Jei kartu stokojama ir kalio, ir magnio, kalio kiekį įmanoma koreguoti tik kartu skiriant ir magnio. Skiriant vien tik kalio, minėtos stokos išlyginti neįmanoma.

-Kalis ir magnis mažina širdį veikiančių glikozidų toksiškumą, ir neturi įtakos jų teigiamam inotropiniam poveikiui.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Magnio pusiausvyra ir jos reguliavimas

Bendrosios magnio jonų atsargos 70 kg sveriančio žmogaus organizme – vidutiniškai 24 gramai (1000 mmol), iš kurių >50% yra kauluose, apie 35% - skeleto raumenyse ir <1% - kraujyje. Ekstraląsteliniame skystyje laisvų magnio jonų yra 61 % bendro magnio jonų kiekio, 6% - kompleksiniuose junginiuose ir 33 % - susijungusių su baltymais. Magnio koncentracija sveikų suaugusiųjų kraujo serume yra 0,70-1,10 mmol/l.

Rekomenduojamas per dieną su maistu gaunamo magnio kiekis vyrams yra 350 mg, moterims – 280 mg. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu (355 mg per dieną).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>