Vaistinis preparatas: OXYTOCIN-RICHTER
Puslapis: 5


Perdozavimo simptomai priklauso nuo gimdos tonuso sustiprėjimo neatsižvelgiant į tai, ar jos jautrumas padidėjęs, ar ne. Jeigu atsiranda stiprių (hipertoninių) arba ilgalaikių (tetaninių) susitraukimų arba jeigu tarp susitraukimų (ramybės būklėje) tonusas yra 15-20 mm vandens stulpelio ar didesnis, gali prasidėti greitas gimdymas, plyšti gimda, jos kaklelis arba makštis, po gimdymo prasidėti kraujavimas, sumažėti gimdos ir placentos perfuzija, sulėtėti vaisiaus širdies darbas, vaisių ištikti hipoksija, hiperkapnija, ar net mirtis. Intoksikacija vandeniu ir traukuliai, atsirandantys dėl oksitocino antidiurezinio poveikio, yra pavojinga komplikacija. Ji gali pasireikšti tuomet, kai didelė oksitocino tirpalo dozė (40-50 ml/min.) infuzuojama ilgai. Jei išryškėja intoksikacija vandeniu, oksitocino infuziją reikia nutraukti, duoti mažiau gerti, sukelti diurezę, į veną suleisti hipertoninio natrio chlorido tirpalo, sureguliuoti elektrolitų kiekį organizme. Jei prasideda traukuliai, galima skirti barbitūratų, jeigu ištinka koma, pacientei reikalinga speciali priežiūra.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – hipofizės užpakalinės skilties hormonai, oksitocinas ir analogai, ATC kodas - H01B B02

Farmakologinės ir klinikinės oksitocino savybės yra tokios pat, kaip ir natūralaus hipofizės užpakalinės dalies hormono oksitocino. Gimdos raumeniniame dangale yra oksitocino receptorių, priklausančių G baltymų receptoriams. Oksitocinas skatina gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus, didindamas kalcio koncentraciją ląstelėse, taip imituodamas spontaninius, normaliam gimdymui būdingus susitraukimus ir laikinai sutrikdydamas gimdos kraujotaką. Gimdos susitraukimų amplitudė ir trukmė padidėja, dėl to gimdos kaklelis prasiplečia ir išsilygina. Oksitocino receptorių kiekis ir gimdos jautrumas oksitocinui didėja nėštumo metu ir atėjus gimdymo terminui būna didžiausias. Nėštumo metu skiriant atitinkamas oksitocino dozes galima palaipsniui sužadinti gimdos veiklą, t.y. padažninti susitraukimus ir sustiprinti jų jėgą ar net sukelti ilgalaikius tetaninius susitraukimus.

Oksitocinas sutraukia mioepitelines ląsteles, išsidėsčiusiais aplink krūtų alveoles, taip palengvindamas pieno išsiskyrimą.

Oksitocinas plečia lygiųjų raumenų kraujagysles, sustiprina inkstų, vainikinių kraujagyslių, smegenų kraujotaką. Kraujospūdis paprastai nekinta, bet suleidus į veną daug ar neskiestų tirpalų, kraujospūdis gali laikinai sumažėti, atsirasti refleksinė tachikardija ir sustiprėti širdies darbas. Iš pradžių sumažėjęs kraujospūdis paprastai nedaug, bet ilgam padidėja.

Priešingai nei vazopresinas, oksitocinas pasižymi silpnu antidiureziniu poveikiu; tačiau preparatas, leidžiamas į veną su dideliu kiekiu elektrolitų neturinčių skysčių ir/ar lašinamas per greitai, gali sukelti intoksikaciją vandeniu.

5.2 Farmakokinetinės savybės

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>