Vaistinis preparatas: Vancomycin PharmaSwiss
Puslapis: 8


Perdozavus vaistinio preparato, pasireiškė toksinis poveikis. Dviejų metų vaikui 500 mg vaistinio preparato dozė į veną sukėlė mirtiną apsinuodijimą. Suaugusiajam, kuriam per 10 parų suvartota iš viso 56 g vaistinio preparato dozė, pasireiškė inkstų funkcijos nepakankamumas. Esant kai kurioms rizikingoms būklėms (pvz., sunkaus inkstų funkcijos sutrikimo atveju), gali atsirasti didelės koncentracijos serume ir pasireikšti toksinis poveikis klausos organams ir inkstams.

Priemonės, kurių reikia imtis perdozavimo atveju

Specifinis priešnuodis nežinomas.

Simptominis gydymas, jeigu reikia palaikyti inkstų funkciją.

Hemodializės ir peritoninės dializės metu iš organizmo pasišalina tik menka dalis vankomicino. Siekiant sumažinti vankomicino koncentraciją serume, taikyta hemofiltracija arba hemoperfuzija su polisulfono dervomis.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Bendrosios savybės

Farmakoterapinė grupė – sisteminio poveikio antibakteriniai vaistiniai preparatai, kiti antibakteriniai vaistiniai preparatai, glikopeptidiniai antibakteriniai vaistiniai preparatai

ATC kodas – J01XA01

Veikimo mechanizmas

Vankomicinas yra glikopeptidinis antibiotikas. Vankomicinas baktericidiškai veikia besidauginančius mikroorganizmus, slopindamas bakterijų sienelės biosintezę. Be to, jis sutrikdo bakterijų sienelės membranos pralaidumą ir RNR sintezę.

Farmakokinetinis ir farmakodinaminis ryšys

Vankomicino baktericidinio poveikio stiprumas priklauso nuo ploto po koncentracijų laiko atžvilgiu kreive (AUC) ir minimalios slopinamosios koncentracijos (MSK) santykio.

Atsparumo atsiradimo mechanizmas

Įgytas atsparumas glikopeptidams pasireiškia dėl įvairių van genų kompleksų atsiradimo. Staphylococcus aureus van genų aptinkama retai, o dėl sienelės struktūros pokyčių pasireiškia vidutinis jautrumas, kuris dažniausiai būna heterogeninis.

Kryžminis atsparumas vankomicinui ir kitokiems antibiotikams nebūdingas, bet pasireiškia kryžminis atsparumas su kitais glikopeptidiniais antibiotikais, pavyzdžiui, teikoplaninu. Antrinis atsparumas gydymo metu pasireiškia retai.

Kai kuriose šalyse daugėja atsparumo, ypač enterokokams atvejų. Labiausiai nerimą kelia daugeliui antibiotikų atsparios Enterococcus faecium padermės.

Sinergizmas

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>