(myopathia)

Pirminę raumenų distrofiją aprašė Aranas 1850 m. Tai gana plačiai paplitusi liga visame pasaulyje. Ji paveldima pagal dominantinį arba recesyvinj tipą. Pasitaiko sporadinių susirgimų.

Pirminė raumenų distrofija ima vystytis, kai sutrinka angliavandenių ir kreatino-kreatinino apykaita, o tuo pačiu ir raumenų ląstelių baltymų sintezė. Predisponuojantys faktoriai — tai įvairi infekcija, intoksikacija, traumos ir t. t.

Ligai būdinga simetrinė liemens bei galūnių proksimalinių dalių raumenų atrofija ir distalinių galūnių dalių netikra hipertrofija. Mat, galūnių distalinių dalių raumeninės skaidulos perauga jungiamuoju ir riebaliniu audiniu.

Susilpnėjus nugaros raumenims, ligonis vaikšto, atkišęs pilvą į priekį. Kadangi klubo raumenys nusilpę, eina krypuodamas į šalis (anties eisena) . Susilpnėjus pečių ir nugaros raumenims, pečiai nusvyra, mentės atsikiša (scapulae alatae), ir ligonis negali pakelti rankų aukščiau pečių lygio. Kai atrofuojasi pilvo raumenys, liemuo suplonėja (širšės liemuo).

Jei atrofuojasi veido raumenys, ligonis negali pilnai užmerkti akių, suraukti kaktos (miopato veidas) . Juokiantis ar šypsantis lūpų kampai labai išsitempia į šonus (skersinė šypsena) . Keliant ligonį už pažastų į viršų, kyla tik pečiai, galva lyg ir įsitraukia tarp pečių. Ligonis, norėdamas atsikelti, pirmiausia atsigula kniūbsčias, paskui atsiklaupia ir, pasiremdamas rankomis į blauzdas, šlaunis ar aplinkinius daiktus, atsistoja.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą