Vaistinis preparatas: Montelukast Orion
Puslapis: 5


Odos ir poodinio audinio sutrikimai: angioneurozinė edema, kraujosruvos, dilgėlinė, niežulys, bėrimas, žiedinė eritema.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai: sąnarių skausmas, raumenų skausmas, įskaitant raumenų mėšlungį.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai: astenija ir (arba) nuovargis, bendras negalavimas, edema, karščiavimas.

Labai retais atvejais, gydant montelukastu pacientus, kurie serga astma (žr. 4.4 skyrių), gauta pranešimų apie Churg-Strauss sindromą (CSS).

4.9 Perdozavimas

Nėra specialios informacijos, kaip gydyti perdozavus montelukastą. Lėtinės astmos tyrimų metu suaugusiems pacientams 22 savaites buvo skiriama montelukasto iki 200 mg per parą ir trumpalaikių tyrimų metu (apie vieną savaitę) – iki 900 mg per parą, bet kliniškai reikšmingų šalutinių reiškinių nebuvo.

Pateikus vaistą į rinką ir montelukasto klinikinių tyrimų metu gauta pranešimų apie suaugusiųjų ir vaikų ūminį perdozavimą, kurie vartojo didesnę nei 1 000 mg dozę (maždaug 61 mg/kg 42 mėnesių vaikui). Stebėti klinikiniai ir laboratoriniai požymiai atitiko suaugusiųjų ir vaikų saugumo vartoti pobūdį. Daugumoje pranešimų apie perdozavimą nepranešama apie nepageidaujamus reiškinius. Dažniausiai pasireiškę nepageidaujami reiškiniai atitiko montelukasto saugumo vartoti pobūdį, tai buvo pilvo skausmas, mieguistumas, troškulys, galvos skausmas, vėmimas ir padidėjęs psichomotorinis aktyvumas.

Nežinoma, ar montelukastas dializuojamas atliekant peritoninę dializę arba hemodializę.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kiti sistemiškai veikiantys preparatai obstrukcinėms kvėpavimo takų ligoms gydyti, leukotrienų receptorių antagonistai; ATC kodas – R03D C03.

Cisteinilleukotrienai (LTC4, LTD4, LTE4) yra stiprūs uždegimo eikozanoidai, išskiriami įvairių ląstelių, taip pat tukliųjų ir eozinofilų. Šie svarbūs proastminiai mediatoriai susijungia su cisteinilleukotrienų (CysLT) receptoriais, kurie aptinkami žmogaus kvėpavimo takuose ir sukelia įvairių kvėpavimo takų kvėpavimo pokyčių, įskaitant bronchų spazmą, gleivių sekreciją, kraujagyslių pralaidumo padidėjimą ir eozinofilų susikaupimą.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>