Vaistinis preparatas: METHYLPREDNISOLONE SOPHARMA
Puslapis: 3


Preparato negalima maišyti su kitais vaistais viename švirkšte. Norint sumažinti nepageidaujamo poveikio pasireiškimo dažnį, preparatą rekomenduojama vartoti kaip galima mažesnėmis dozėmis ir kuo trumpesnį laiką.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas metilprednizolonui ar bet kuriai pagalbinei medžiagai;

Ūminės ar lėtinės virusinės ar bakterinės infekcijos, taip pat sisteminės grybelinės infekcijos, kurioms neskirtas adekvatus specifinis antimikrobinis ar chemoterapinis gydymas;

Smegenų edema sergant maliarija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Sisteminis ilgalaikis gydymas gliukokortikoidais gali susilpninti antinksčių žievės funkciją. Šis poveikis gali trukti net keletą mėnesių, nutraukus gydymą. Jeigu per šį laikotarpį įvyksta bet kokia trauma, liga ar reikalinga operacija, reikia paskirti didesnę metilprednizolono dozę arba metilprednizoloną pakeisti kitu gliukokortikoidu. Norint išvengti nepageidaujamo poveikio, gliukokortikoidų vartojimo negalima nutraukti staiga. Dozė mažinama palaipsniui (žr. 4.8).

Kortikosteroidai slopina uždegiminį procesą bei imuninę organizmo funkciją, todėl labai padidėja naujų bakterinių, virusinių ar grybelinių infekcijų atsiradimo dažnis. Sunkiau pastebimi tampa kai kurie jau esančių infekcijų simptomai.

Specialių atsargumo priemonių ir nuolatinio stebėjimo, skiriant metilprednizolo, reikia pacientams, sergantiems viena ar keliomis iš žemiau išvardintų ligų:

Osteoporoze (ypač moterims po menopauzės);

Arterine hipertenzija ar staziniu širdies nepakankamumu;

Psichikos sutrikimais;

Cukriniu diabetu (arba jei šeimos nariai serga šia liga);

Neaktyvia tuberkulioze;

Glaukoma (arba jei šia liga serga šeimos nariai);

Anksčiau vartoti kortikosteroidai buvo sukėlę miopatiją;

Kepenų nepakankamumu arba kepenų ciroze;

Inkstų nepakankamumu;

Epilepsija;

Virškinimo trakto sutrikimais, pvz. pepsine opa, sritiniu ileitu, opiniu kolitu ar divertikulitu (padidėjusi kraujavimo ir perforacijos rizika);

Turintiems trombozės riziką;

Kt.

Gydant gliukokortikoidais, gali susilpnėti diagnostikai svarbūs simptomai, pavyzdžiui, virškinimo trakto komplikacijų sukeltas skausmas. Taip pat vartojantiems gliukokortikoidus gali išryškėti latentinis hiperparatiroidizmas.

Jei įmanoma, metilprednizolonu gydomiems pacientams nereikėtų kartu skirti salicilatų ir prostaglandinų inhibitorių, kadangi gliukokortikoidai sustiprina šių vaistų ulcerogeninį poveikį (žr. 4.5.).

Reikia atkreipti dėmesį į padidėjusią skrandžio opų ir kraujavimo riziką ir tuomet, kai metilprednizolono vartojama kartu su antikoaguliantais (žr. 4.5.). Gydant gliukokortikoidais, gali sumažėti antikoaguliantų poveikis. Todėl protrombino laiką, ypač tarptautinį normalizuotą santykį (TNR), būtina tikrinti tiek normaliai, tiek ir keičiant vaistą ar jo dozę.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>