Vaistinis preparatas: Amiokordin
Puslapis: 1


PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Amiokordin 200 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Tabletėje yra 200 mg amjodarono hidrochlorido.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Tabletė

Tabletė apvali, abipus išgaubta, nuo baltos iki kreminės spalvos, su įranta vienoje pusėje.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Pradėti gydyti amjodaronu ir gydymo eigą sekti galima tik ligoninėje arba specialistui prižiūrint. Geriamaisiais amjodarono preparatais gydomi tik sunkūs širdies ritmo sutrikimai tuo atveju, jeigu kiti antiaritminiai preparatai yra neveiksmingi arba netinka.

( Su Volfo-Parkinsono-Vaito sindromu susijusi tachikardija.

( Prieširdžių virpėjimo ar plazdėjimo profilaktika.

( Bet kokios rūšies paroksizminė tachikardija, įskaitant supraventrikulinę, atrioventrikulinę mazginę ir skilvelinę.

( Skilvelių virpėjimo profilaktika.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusiems žmonėms

Labai svarbu gydyti mažiausia veiksminga doze. Ją reikia nustatyti, atsižvelgiant į paciento reakciją į medikamentą ir savijautą. Paprastai veiksmingas būna toliau nurodytas dozavimas.

Pradinis gydymas

Įprasta pradinė dozė – 200 mg 3 kartus per parą. Ji geriama savaitę. Antrą savaitę dozę reikia mažinti ir skirti gerti po 200 mg 2 kartus per parą.

Pradžioje didesne paros doze rekomenduojama gydyti todėl, kad į audinius greitai patektų reikiamas vaistinio preparato kiekis.

Palaikomasis gydymas

Po pradinio gydymo dozę reikia mažinti ir skirti kartą per parą gerti 200 mg arba mažesnę, jei reikia, dozę. retais atvejais gali reikėti didesnės palaikomosios paros dozės. Palaikomąją paros dozę, ypač didesnę negu 200 mg, reikia reguliariai peržiūrėti.

Palaikomojo gydymo metu vartojama per didelė dozė gali sukelti nepageidaujamą poveikį, kuris, manoma, priklauso nuo didelės amjodarono ir jo metabolitų koncentracijos audiniuose, todėl labai svarbu gydyti mažiausia veiksminga paros doze ir reguliariai pacientą tirti, kad būtų įmanoma nustatyti, ar neatsirado klinikinių amjodarono pertekliaus organizme simptomų. Prireikus atitinkamai keisti gydymą.

Vaikams

Kontrolinių tyrimų su vaikais neatlikta. Remiantis publikuotais nekontrolinių tyrimų duomenimis, veiksmingas turėtų būti toliau nurodytas dozavimas.

- Pradinė dozė. 7 – 10 parų reikia skirti gerti 10 – 20 mg/kg kūno svorio (arba 500 mg/m2 kūno paviršiaus ploto) paros dozę.

- Palaikomasis gydymas. Atsižvelgiant į paciento reakciją į medikamentą, reikia skirti gerti mažiausią veiksmingą paros dozę, pvz., 5 – 10 mg/kg kūno svorio (arba 250 mg/m2 kūno paviršiaus ploto).

Senyviems žmonėms

Pagyvenusius ligonius, kaip ir visus kitus žmones, reikia gydyti mažiausia veiksminga doze. Kad senyviems pacientams reikėtų keisti dozę, duomenų nėra, tačiau gydant per didele doze, jiems yra didesnė bradikardijos ar širdies laidumo sutrikimų tikimybė. Ypač svarbu sekti tokių ligonių skydliaukės funkciją (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Kitas puslapis >>>