Vaistinis preparatas: Diltiazem Lannacher
Puslapis: 1


PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Diltiazem Lannacher 90 mg pailginto atpalaidavimo tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje tabletėje yra 90 mg diltiazemo hidrochlorido.

Pagalbinė medžiaga: vienoje tabletėje yra 60 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Pailginto atpalaidavimo tabletė

Baltos apvalios abipus išgaubtos plėvele dengtos tabletės, be vagelės tabletei perlaužti.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

- Lėtinės stabiliosios krūtinės anginos, krūtinės anginos su nustatytu spazmu bei nestabilios krūtinės anginos gydymas.

- Arterinės hipertenzijos gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Atsižvelgiant į ligos sunkumą, kiekvienam ligoniui reikia nustatyti individualią Diltiazem Lannacher dozę. Rekomenduojama vartoti 180-360 mg per parą.

Dažniausiai skiriama po vieną plėvele dengtą tabletę 2 kartus per parą. Prireikus, dozę galima padidinti iki didžiausios - vartoti 2 plėvele dengtas tabletes 2 kartus per parą.

Taikant ilgalaikį palaikomąjį gydymą, kai vartojant didesnę rekomenduojamą dozę pasiekiamas nuolatinis terapinis vaisto poveikis, reikia preparato dozę pradėti mažinti.

Pacientams, kuriems nustatytos širdies vainikinių kraujagyslių ligos, ypač po ilgalaikio gydymo arba šuntavimo operacijų, diltiazemo vartojimo negalima nutraukti staiga, dozę reikia mažinti pamažu (žr. 4.4 skyrių).

Taip pat galima skirti Diltiazem Lannacher 180 mg pailginto atpalaidavimo plėvele dengtų tablečių.

Senyvi pacientai, pacientai su inkstų ir kepenų veiklos sutrikimu

Senyviems žmonėms ar pacientams, kuriems sutrikusi kepenų ar inkstų funkcija, pradinė dozė turi būti sumažinta. Prireikus dozę reikia koreguoti atsižvelgiant į toleravimą (žr. 4.4 skyrių).

Vaikai

Vartojimo vaikams patirties nėra. Diltiazem Lannacher vaikams vartoti negalima (žr. 4.4 skyrių).

Tabletes reikia nuryti nesukramtytas valgio metu, užsigeriant pakankamu skysčio kiekiu.

4.3 Kontraindikacijos

- Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

- Kardiogeninis šokas.

- Ūminis komplikuotas miokardo infarktas.

- Vidutinio sunkumo ir sunkus širdies nepakankamumas (III-IV? pagal NYHA).

- Sunkus širdies impulso susidarymo ir laidumo sutrikimas (sinusinio mazgo silpnumo sindromas, blokada tarp sinusinio mazgo ir prieširdžių arba II-III? laipsnio atrioventrikulinė blokada, išskyrus pacientus, kuriems implantuotas širdies stimuliatorius).

- Nustatytas sindromas (pvz., WPW sindromas) su prieširdžių virpėjimu ar plazdėjimu (padidėjęs skilvelinės tachikardijos pavojus).

- Kartu vartojami į veną švirkščiamieji beta adrenoblokatoriai.

- Nėštumas ar žindymas.

Hipotenzija (kai sistolinis kraujospūdis mažesnis nei 90 mm Hg).

Sunki bradikardija (širdies susitraukimų dažnis < 50 kartų per minutę).

Kartu vartojamas dantrolenas (žr. 4.5 skyrių).

Kitas puslapis >>>