Temos
|
Indatens
Vaistinis preparatas: Indatens
Puslapis: 1 PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA 1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS Indatens 2,5 mg kietos kapsulės 2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS Vienoje kapsulėje yra indapamido, atitinkančio 2,5 mg indapamido hemihidrato. Pagalbinė medžiaga: laktozės monohidratas. Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje. 3. FARMACINĖ FORMA Kieta kapsulė Viršutinė kapsulės pusė tamsiai rudos spalvos, be įspaudų, apatinė pusė – tamsiai karamelinės spalvos, be įspaudų. 4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 4.1 Terapinės indikacijos Pirminės hipertenzijos gydymas. 4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas Suaugusiems žmonėms Paprastai reikia gerti po vieną 2,5 mg indapamido kapsulę 1 kartą per parą nepriklausomai nuo hipertenzijos sunkumo. Gydymo metu griežtai bedruskės dietos laikytis nereikia. Senyviems žmonėms Rekomenduojama vartoti įprastinę paros dozę. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Inkstų funkcijos nepakankamumu sergantiems ligoniams rekomenduojama vartoti įprastinę paros dozę, tačiau būtinas atsargumas. Reikalinga nuolatinis elektrolitų (kalio, natrio, kalcio) koncentracijos sekimas. Vaikams Ar saugu ir veiksminga šiuo medikamentu gydyti vaikus, neištirta. Speciali informacija Vartojant didesnę indapamido paros dozę, daug stipriau kraujospūdis paprastai nemažėja, tačiau stiprėja diurezinis ir nepageidaujamas poveikis. Hipokaliemijos atsiradimo dažnis daugiausiai priklauso nuo indapamido paros dozės, todėl didinti ją netikslinga. Jei gydant tik Indatens, kraujospūdžio sumažinti nepavyksta, galima kartu su juo vartoti beta adrenoblokatorių, centrinio poveikio antihipertenzinių preparatų arba angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitorių. 4.3 Kontraindikacijos Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei Indatens medžiagai ar sulfamidams. Sunkus inkstų nepakankamumas. Sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas. Hepatinė encefalopatija. Hipokalemija. 4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės Kalemija. Didžiausias pavojus, atsirandantis indapamido vartojimo metu, yra kalio išskyrimo iš organizmo padidėjimas ir hipokalemijos pasireiškimas. Būtina saugoti, kad rizikos grupių ligoniams t. y. senyviems, blogai besimaitinantiems ar daug medikamentų vartojantiems žmonėms, ligoniams, sergantiems su edema ar pilvo vandene susijusia kepenų ciroze, širdies išemine liga arba funkcijos nepakankamumu, nepasireikštų hipokaliemija (kalio mažiau nei 3,4 mmol/l). Minėtų grupių ligoniams hipokalemija stiprina toksinį širdies glikozidų poveikį širdžiai, didina aritmijos galimybę. Tokio poveikio galimybė yra ir tiems žmonėms, kuriems yra įgimtas ar jatrogeninis ilgasis QT intervalas. Jiems hipokalemija ir bradikardija yra rizikos veiksnys, skatinantis sunkios aritmijos, ypač polimorfinės paroksizminės skilvelinės tachikardijos (torsades de pontes), galinčios sukelti net mirtį, pasireiškimą. Kitas puslapis >>> |