Vaistinis preparatas: Vinorelbine Polpharma
Puslapis: 15


Prieš vartojimą reikiamą Vinorelbine Polpharma dozę reikia praskiesti natrio chlorido arba gliukozės tirpalu. Praskiestas preparatas bus švirkščiamas į veną (injekcijos būdu) per 5–10 min. arba infuzuojamas į veną (lašiniu būdu) per 20–30 min. Po preparato skyrimo Jūsų vena bus praplauta lašinant izotoninio natrio chlorido tirpalo.

Jeigu yra sunkus kepenų veiklos sutrikimas, Jums bus skiriama mažesnė vaisto dozė.

Ar saugu ir veiksminga šiuo vaistu gydyti vaikus, nenustatyta.

Pavartojus per didelę Vinorelbine Polpharma dozę

Šio vaisto Jums bus skiriama tik ligoninėje, todėl mažai tikėtina, kad Jums būtų skirta per didelė arba per maža vaisto dozė. Tačiau jeigu dėl ko nors nerimaujate, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS

Vinorelbine Polpharma, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Gydytojas aptars su Jumis galimą vaisto šalutinį poveikį bei paaiškins galimą gydymo naudą ir riziką.

Jeigu Jums pasireikš bet kokių alerginių (padidėjusio jautrumo) reakcijų vinorelbinui, įskaitant odos bėrimą, pasunkėjusį kvėpavimą, nedelsiant kreipkitės į savo gydytoją. Šios reakcijos yra sunkios ir jas būtina nedelsiant gydyti.

Gydymo šiuo vaistu metu medicinos personalas atidžiai stebės Jūsų būklę. Nedelsdami jiems pasakykite, jeigu pastebėsite bet kurį iš minėtų reiškinių.

Tarp Vinorelbine Polpharma infuzijų gali pasireikšti toliau išvardytų šalutinių reiškinių, kurių pasireiškimo dažnis gali skirtis priklausomai nuo Jūsų vartojamo vaistų derinio.

Labai dažnas šalutinis poveikis (pasireiškia daugiau negu 1 pacientui iš 10):

sumažėjęs raudonųjų kraujo ląstelių kiekis (mažakraujystė) arba sumažėjęs baltųjų kraujo ląstelių (kurios svarbios kovojant su infekcijomis) kiekis;

karščiavimas (jam pasireiškus, būtina nedelsiant pasakyti gydytojui);

virškinimo sutrikimas, įskaitant pykinimą, vėmimą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą;

burnos gleivinės (vidinio burnos ertmės paviršiaus) ir stemplės (gerklės) uždegimas;

apetito praradimas (anoreksija), padidėjęs kepenų fermentų kiekis kraujyje (dėl to gali reikėti reguliariai atlikti kraujo tyrimus);

plaukų slinkimas, nuovargis;

injekcijos vietos reakcija: skausmas, flebitas (venos uždegimas), pakitusi odos spalva, odos paraudimas.

Dažnas šalutinis poveikis (pasireiškia mažiau negu 1 pacientui iš 10, tačiau daugiau negu 1 iš 100):

infekcijos;

sumažėjęs kraujo plokštelių (trombocitų) kiekis (dėl to gali pasireikšti neįprastas kraujavimas ar susidaryti mėlynių);

tirpimo ar dilgčiojimo pojūtis galūnėse;

išnykusi tam tikrų refleksų reakcija, retkarčiais sutrikęs jutimų suvokimas;

dusulys, sąnarių ir raumenų skausmas;

padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje;

odos reakcijos.

Nedažnas šalutinis poveikis (pasireiškia mažiau negu 1 pacientui iš 100, tačiau daugiau negu 1 iš 1 000):

kraujo apnuodijimas (labai retai galintis lemti mirtį).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>