Pagal dažnumą šie priepuoliai užima antrą vietą po didžiųjų ir pasitaiko apie 30% visų sergančių nuomaru ligonių. Jie palyginti anksti sukelia silpnaprotystę.

Priepuolis visada prasideda aura, kurios metu dažniausiai ligonis čepsi lūpomis, čiulpia, seiles ryja. Be šių reiškinių, dar neretai būna ir haliucinacijos, vegetaciniai simptomai ar kiti reiškiniai, kurie, kaip minėta, pasitaiko prieš didįjį priepuolį.

Paskui ligonis nustoja sąmonės, tačiau žemėn nekrenta; neretai būna trumpalaikiai rankų, veido traukuliai. Po to seka p r i e b l a n d i n ė sąmonės būsena. Jos metu ligonis atlieka automatinius judesius rankomis, pvz., barbena pirštais į stalą, lamdo savo pirštus, linksi galva, bėgioja po kambarį ir pan. Kartais nesuprantamai elgiasi, pvz., viešoje vietoje išsirengia iki nuogumo. Neretai padaro nuostolių ar net nusikaltimų, pvz., siuvėjas sukarpo siuvamą drabužį, šeimininkė išrauna darže ką tik pasodintus daržovių daigus.

Priepuolis užtrunka nuo kelių iki keliolikos minučių. Atsigavęs ligonis priepuolio neatmena, o kartais prisimena tik aurą.

Psichomotorinė epilepsija gali kartotis įvairiai. Priepuoliai gali būti dieną ir naktį.



<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą