|
Temos
|
Psichovegetatyvinis sindromas, arba vegetokapiliarinė distonija
Puslapis: 2 Psichovegetatyvinis sindromas tai padidėjęs irzlumas ir nerimas. Organizmo disreguliacija pasireiškia sunkiai. Dažnai vėžys gana ilgai nejuntamas, o atrodytų „paprasta" funkcinė vegetokapiliarinė distonija sukelia sunkios ligos pojūtį, ir pusė ligonių, kurie kreipiasi į gydytoją, negaluoja dėl jos. Žmogus, sergantis sunkia liga, ramiai laukia, kol gydytojas jį priims, o ištiktas vegetokapiliarinės distonijos nervingai nenustygsta vietoje laukdamas prie kabineto durų ir įėjęs kuo skubiausiai klausia: „Ar tai kas nors labai rimta?" Psichovegetatyvinis sindromas dažniausiai susijęs su psichoastetiniu sindromu. Savo išgyvenimų išdirgintas žmogus pavargsta nuo nerimasties, dėl to atsiranda psichovegetatyvinis sindromas. Dvasinis diskomfortas atsiliepia fiziniam diskomfortui, ir žmogus pajunta, jog išsiderino visos organizmo sistemos, pirmiausia plonųjų žarnų kompleksas. Pirmajame astenijos ir vegetatyvinės distonijos etape, kai plonųjų žarnų kompleksas dar pajėgus ir saugus, įsijungia savireguliacijos mechanizmas. Tereikia pašalinti priežastį, ir organizmas pats susigrąžins sau sveikatą. O kas eis toliau savivalės ir organizmo griovimo keliu, nepakeis savo gyvensenos, tas neįveiks psichosomatinės ligos ir organizmo sistemų pažeidimų. Daugiau straipsnių apie sveikatą Informacija surinkta iš įvairių interneto šaltinių, pateikiama pažíntiniais
tikslais ir gali būti nepatikima. Prieš ja pasikliaudami, tikrinkite kituose šaltiniuose arba teiraukitės specialistų.
|