Vaistinis preparatas: Ceretec
Puslapis: 2


Jei radioaktyvius preparatus reikia skirti vaisingai moteriai, visada reikia išsiaiškinti ar ji nėra nėščia. Bet kuri moteris, kuriai susilaikė mėnesinės, turi būti laikoma nėščia, kol nėštumas nepaneigtas. Esant neaiškumui, būtina kiek galima sumažinti jonizuojančios spinduliuotės dozę, kurios pagalba įmanoma gauti reikiamos informacijos. Reikėtų įvertinti ir kitų tyrimo metodų, veikiančių be jonizuojančios spinduliuotės, galimybes. Radiofarmaciniais preparatais tiriant nėščias moteris, jų vaisius taip pat yra paveikiamas jonizuojančia spinduliuote. Nėštumo metu galima atlikti tik būtinus tyrimus, kai rezultatų svarba yra didesnė už riziką motinai ir vaisiui.

Prieš skiriant radiofarmacinį preparatą žindančiai moteriai, reikėtų išsiaiškinti ar negalima pagrįstai atidėti šio tyrimo, kol baigsis žindymo laikotarpis. Žindymo laikotarpiu skiriant preparatą, būtina parinkti optimaliausią radiofarmacinį preparatą, įvertinant jo aktyvumą išsiskiriant su pienu. Jei nuspręsta vartoti radiofarmacinį preparatą, žindymas krūtimi nutraukiamas 12 val., o išsiskyręs pienas nevartojamas. Žindymą krūtimi galima pradėti, kai radiofarmacinio preparato lygis piene bus toks, jog vaikas gaus mažesnę nei 1 mSv spinduliuotės dozę.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.

Nepageidaujamas poveikis

Labai retai, po intraveninės praskiesto preparato injekcijos, gali pasitaikyti nestiprus jautrumo padidėjimas, pasireiškiantis urtikariniu eriteminiu bėrimu. Labai retai, sušvirkštus techneciu-99m-žymėtų leukocitų, vartojant [99mTc]-eksametazimą, gali pasitaikyti padidėjusio jautrumo reakcijos, greičiausiai anafilaksinės prigimties.

Prieš atliekant tyrimus, kurių metu pacientas veikiamas jonizuojančia spinduliuote, visada reikia įvertinti būsimą procedūros naudą ir galimą žalą. Spinduliuotės aktyvumas turi būti kiek įmanoma mažesnis, bet tuo pačiu užtikrinantis laukiamą diagnostikos rezultatą.

Jonizuojančios spinduliuotės poveikis siejamas su galimu navikinių ligų išsivystymu bei paveldimų ligų paūmėjimu. Šuo metu turimi duomenys liudija, jog tokie nepageidaujami poveikiai gali atsirasti labai retai, nes radionuklidinių tyrimų metu naudojamos mažos spinduliuotės dozės.

Daugumoje diagnostinių procedūrų, kurių metu vartojami radionuklidai, jonizuojančios spinduliuotės dozė (EDE) yra mažiau nei 20 mSv. Tam tikrais klinikiniais atvejais tenka skirti ir didesnes dozes.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus jonizuojančios spinduliuotės, pacientui tenkanti sugertoji dozė mažinama skatinant šlapinimąsi bei tuštinimąsi.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: diagnostiniai radiofarmaciniai preparatai, veikiantys centrinę nervų sistemą.

ATC kodas – V09A A01

Farmakoterapinė grupė: diagnostiniai radiofarmaciniai preparatai, uždegimo ir infekcijos nustatymas.

ATC kodas – V09HA02

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>