Vaistinis preparatas: Olanzapine Medana
Puslapis: 16


Rūkantiems pacientams, kuriems buvo neryškiai sutrikusi kepenų veikla, vidutinis pusinės eliminacijos laikotarpis (39,3 val.) buvo ilgesnis, o klirensas (18,0 l/val.) mažesnis, lyginant su sveikais nerūkančiais asmenimis (atitinkamai 48,8 val. ir 14,1 l/val.).

Nerūkantiems pacientams (vyrams ir moterims), lyginant su rūkančiais, vidutinis pusinės eliminacijos laikotarpis buvo ilgesnis (atitinkamai 38,6 val. ir 30,4 val.), o klirensas mažesnis (atitinkamai 18,6 l/val. ir 27,7 l/val.).

Olanzapino plazmos klirensas yra mažesnis senyviems pacientams lyginant su jaunesniais, moterims lyginant su vyrais ir nerūkantiesiems lyginant su rūkančiaisiais. Tačiau amžiaus, lyties ir rūkymo įtaka olanzapino klirensui ir pusinės eliminacijos laikotarpiui yra nedidelė, lyginant su bendraisiais individų tarpusavio skirtumais.

Tiriant trijų populiacijų (baltaodžių, japonų ir kinų) farmakokinetikos rodiklius, skirtumų nenustatyta.

Kai olanzapino koncentracija kraujyje yra maždaug 7-1000 ng/ml, apie 93 % jo susijungia su plazmos baltymais, daugiausiai su albuminu ir ?1 rūgščiuoju glikoproteinu.

Vaikai ir paaugliai

Paaugliai (13-17 metų). Olanzapino farmakokinetikos rodikliai paauglių ir suaugusiųjų organizmuose yra panašūs. Klinikinių tyrimų duomenimis, vidutinė olanzapino ekspozicija paauglių organizme buvo maždaug 27 % didesnė. Demografiniai paauglių ir suaugusiųjų skirtumai buvo tokie: vidutinis paauglių kūno svoris buvo mažesnis, taip pat mažiau paauglių rūkė. Dėl šių veiksnių galėjo būti didesnė vidutinė preparato ekspozicija paauglių organizme.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis (vienkartinės dozės) toksinis poveikis

Graužikams nustatytas geriamojo preparato sukeltas toksinis poveikis buvo būdingas stiprių neuroleptikų sukeliamam poveikiui – pasireiškė sumažėjęs aktyvumas, koma, tremoras, kloniniai traukuliai, seilėtekis ir sumažėjęs svorio prieaugis. Vidutinė mirtį lėmusi dozė buvo maždaug 210 mg/kg kūno svorio pelėms ir 175 mg/kg kūno svorio žiurkėms. Šunys toleravo ir nenugaišo nuo vienkartinės iki 100 mg/kg kūno svorio dozės. Jiems buvo šių klinikinių reiškinių: sedacija, ataksija, tremoras, padažnėjęs širdies ritmas, pasunkėjęs kvėpavimas, miozė ir anoreksija. Beždžionėms vienkartinė iki 100 mg/kg kūno svorio dozė sukėlė prostraciją, o nuo didesnės dozės pritemo sąmonė.

Toksinis kartotinių dozių poveikis

Iki 3 mėnesių trukmės tyrimų su pelėmis ir iki vienerių metų trukmės tyrimų su žiurkėmis bei šunimis metu buvo nustatyti šie vyraujantys poveikiai: CNS slopinimas, anticholinerginis poveikis ir periferinio kraujo rodiklių pokyčiai. CNS slopinimui pasireiškė tolerancija. Nuo didelių vaisto dozių sulėtėjo augimas. Žiurkėms atsirado grįžtamųjų reiškinių, susijusių su padidėjusiu prolaktino kiekiu: sumažėjo kiaušidžių ir gimdos svoris, morfologiškai pakito makšties ir pieno liaukos epitelis.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>