Temos
Rusmenė


Digitalis L. (F VIII)

Rusmenės priklauso bervidinių (Scrophulariaceae) šeimai. Vaistinei žaliavai gaminti tinka šios rūšys: raudonžiedė (D. Purpurea L.), didžiažiedė (D. ambigua Murr.), plaukuotoji (D. Lanata Ehrh.) ir rudoji rusmenė (D. ferruginea L.).

Lietuvoje savaime auga didžiažiedė rusmenė, kitos rūšys gali būti sėkmingai kultivuojamos kaip vienmečiai bei dvimečiai augalai.

Raudonžiedės rusmenės lapai (Folia Digitalis) ir iš jų pagaminti preparatai mokslinėje medicinoje plačiai vartojami jau nuo XVIII šimtmečio; kitos rūšys pradėtos naudoti pastaraisiais dešimtmečiais.

Svarbiausios veikliosios medžiagos yra gliukozidai, kurių būna įvairūs kiekiai, priklausomai nuo botaninės augalo rūšies, žaliavos paruošimo būdo ir kt. Cardiaca grupės gliukozidams būdinga tai, kad jie natūraliame pavidale yra nepatvarūs. Veikiami drėgmės ir fermentų, jie suskyla iki neveiklių medžiagų. Todėl žaliava turi būti stabilizuojama. Be t.o, gliukozidų terapinė galia priklauso daugiausia nuo preparatų paruošimo būdo. Stabilizuota žaliava vadinama Folia Digitalis titrata.

Bendrai rusmenių gliukozidai yra tirpūs ir greitai difunduoja. Tačiau kai kurie iš jų, pavyzdžiui, digitoksinas, žymiai blogiau difunduoja ir sunkiai išsiskiria iš organizmo, dėl to atsiranda kumuliacija. Šaltame vandenyje paruoštos ištraukos (maceratio) turi tiktai lengvai tirpstančius gliukozidus. Tokios ištraukos paprastai neduoda kumuliacijos. Tačiau karštu būdu

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   


Daugiau straipsnių apie sveikatą





Informacija surinkta iš įvairių interneto šaltinių, pateikiama pažíntiniais tikslais ir gali būti nepatikima. Prieš ja pasikliaudami, tikrinkite kituose šaltiniuose arba teiraukitės specialistų.


Vaistų ir ligų katalogas   Kontaktai

Vaistai, ligos, sveikata, kainos