Jiems būdinga orientacijos, įsiminimo ir prisiminimų, mąstymo bei emocijų sutrikimai. Iš jų dažniau pasitaiko:

Apkvaitimo sindromas, kuris gali būti įvairaus laipsnio.

Lengvai apkvaitę ligoniai primena mieguistą žmogų. Jie sunkiai supranta klausimus, atsako tik į paprastesnius ir pakartotinai paklausus. Aplinką suvokia sunkiai ir nepilnai. Nesugeba sukoncentruoti dėmesio. Vėliau menkai prisimena, kas buvo tuo metu.

Žymiai sunkesnis sąmonės sutrikimas apkvaitimo sindromo atveju vadinamas soporu. Ligoniai reaguoja tik į labai stiprius dirgiklius, pavyzdžiui, skausmą. Praėjus šiai būsenai, nieko neprisimena, kas buvo tuo metu. Koma — visiškas sąmonės netekimas. Ligoniai neatsako į jokius dirgiklius, vyzdžiai nereaguoja į šviesą, išnyksta kornealiniai ir sausgyslių refleksai, išryškėja patologiniai refleksai.

Delirinis sindromas pasireiškia sąmonės sutrikimu ir gausiomis regėjimo haliucinacijomis bei iliuzijomis. Galimos pavienės klausos ir kitokios haliucinacijos bei pavienės kliedėjimo idėjos. Nuotaika priklauso nuo haliucinacijų turinio. Kartais ligoniai mato baidykles, būna baimingi, sujaudinti, veržiasi kažkur bėgti, iššoka pro langą, ginasi. Kartais būna nusiteikę geraširdiškai ir rankioja belipančius vabaliukus. Ligoniai tiki haliucinacijų tikrumu. Nesiorientuoja laiko ir vietos atžvilgiu, klaidingai nurodo datas, tačiau susivokia savyje. Šis sindromas pasitaiko sergantiesiems infekcinėmis ligomis, intoksikacijomis.

Trukmė — 4—7 dienos. Kas buvo, prisimena tik iš dalies.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą