Vaistinis preparatas: Telumantes
Puslapis: 7


12 savaičių placebu kontroliuojamo tyrimo metu 2 - 5 metų vaikams kartą per parą vartojama 4 mg montelukasto dozė, palyginti su placebu, pagerino astmos kontrolės parametrus, nepaisant kartu taikomo kontroliuojamo gydymo (inhaliuojamaisiais ar purškiamaisiais gliukokortikoidais arba inhaliuojamuoju ar purškiamuoju natrio kromoglikatu). 60% pacientų joks kitoks kontoliuojamasis gydymas netaikytas. Montelukastas, palyginti su placebu, reikšmingai palengvino dieninius simptomus (įskaitant kosulį, švokštimą, kvėpavimo sutrikimą ir aktyvumo apribojimą) ir naktinius simptomus. Be to, montelukastas, palyginti su placebu, sumažino beta adrenoreceptorių agonistų vartojimą pagal poreikį bei gliukokortikoidų vartojimą astmos pasunkėjimui slopinti. Montelukasoą vartojantys pacientai astmos priepuolių nepatyrė daugiau parų, nei vartojantys placebo. Gydomasis poveikis pasireiškė po pirmosios dozės.

12 mėnesių placebu kontroliuojamo tyrimo, kuriame dalyvavo lengva astma sergantys 2 - 5 metų vaikai, kuriems buvo paūmėjimo epizodų, kartą per parą vartojama 4 mg montelukasto dozė, palyginti su placebu, reikšmingai (p ? 0,001) sumažino metinį astmos paūmėjimo epizodų (PE) dažnį, t. y. jis buvo atitinkamai 1,6 ir 2,34 (PE apibūdinamas arba ? 3 paras iš eilės pasireiškiančiais dieniniais simptomais, kuriuos būtina slopinti beta adrenoreceptorių agonistais, arba geriamųjų ar inhaliuojamųjų gliukokortikoidų poreikiu, arba gydymu į ligoninę dėl astmos). Metinis procentinis PE dažnio sumažėjimas buvo 31,9%, 95% PI ( 16,9, 44,1.

8 savaičių tyrimo, kuriame dalyvavo 6 - 14 metų vaikai ir paaugliai, metu kartą per parą geriama 5 mg montelukasto dozė, palyginti su placebu, reikšmingai pagerino kvėpavimo funkciją (FEV1 pokytis buvo atitinkamai 8,71% ir 4,16%, palyginti su pradiniu; priešpietinis PEFR pokytis – atitinkamai 27,9 l/min. ir 17,8 l/min., palyginti su pradiniu) ir sumažėjo beta adrenoreceptorių agonistų vartojimas pagal poreikį (atitinkamai -11,7% ir +8,2%, palyginti su pradiniu).

12 mėnesių tyrimo, kuriuo buvo vertinamas montelukasto, palyginti su inhaliuojamojo flutikazono, veiksmingumas astmos kontrolei nuolatine astma sergantiems 6 - 14 metų vaikams ir paaugliams. Šio tyrimo metu montelukastas nebuvo pranašesnius už flutikazoną, atsižveliant į pirmaeilę vertinamąją baigtį ( procentinį astmos dienų, kurių metu nereikia gelbstimųjų vaistinių preparatų (angl. RFDs) padidėjimą. Per 12 gydymo mėnesių montelukasto vartojusių tiriamųjų grupėje vidutinis procentinis RFDs padidėjimas buvo nuo 61,6 iki 84, flutikazono vartojusių grupėje ( nuo 60,9 iki 86,7. Astmos RFDs procentinis mažiausiųjų kvadratų vidurkio skirtumas tarp grupių buvo statistiškai reikšmingas (-2,8; 95% PI: -4,7; -0,9), tačiau iš anksto nustatytose ribose nebuvo kliniškai blogesnis. Ir montelukastas, ir flutikazonas per 12 mėnesių gydymo laikotarpį astmos kontrolę pagerino ir atsižvelgiant į antrines vertinamąsias baigtis.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>