Temos
Cladronate
Vaistinis preparatas: Cladronate
Puslapis: 2


Senyvi pacientai. Dozę keisti nebūtina, kadangi senyvų asmenų (> 60 metų), palyginti su jaunesnių, organizme biologinis prieinamumas, pasiskirstymas ir eliminacija buvo panašūs.

Inkstų funkcijos sutrikimas. Jeigu yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, dozę keisti nebūtina. Pacientams, kurioms yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), natrio rizedronato vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius).

Kepenų funkcijos sutrikimas. Rizedronato saugumas ir veiksmingumas šios populiacijos pacientams netirtas. Kepenyse rizedronatas nemetabolizuojamas, todėl mažai tikėtina, kad pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi, reikėtų keisti dozę.

Vaikai ir paaugliai. Cladronate saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams nebuvo nustatytas.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei Cladronate medžiagai.

Hipokalcemija (žr. 4.4 skyrių).

Nėštumo ir žindymo laikotarpis.

Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės.

Bifosfonatų absorbciją trukdo maistas, gėrimai (kitokie negu paprastas vanduo) ir vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra polivalentinių katijonų (tokių kaip kalcis, magnis, geležis ar aliuminis), todėl jų tuo pačiu metu kartu su Cladronate vartoti negalima (žr. 4,5 skyrių). Kad pasireikštų numatytas veiksmingumas, būtina tiksliai laikytis dozavimo rekomendacijų (žr. 4.2 skyrių).

Bifosfonatų veiksmingumas gydant osteoporozę po menopauzės priklauso nuo esamo mažo kaulų mineralų tankio (šlaunikaulio ar juosmeninės stuburo dalies kaulų mineralų tankio [KMT] T lygmuo ( -2,5 SN) ir (arba) vyraujančio kaulų lūžio. Vien senyvas amžius arba klinikiniai kaulų lūžių rizikos veiksniai nėra priežastis osteoporozę pradėti gydyti bifosfonatais.

Duomenys, kuriais būtų galima paremti bifosfonatų, įskaitant Cladronate, veiksmingumą labai senyvoms (( 80 metų) moterims, yra riboti (žr. 5.1 skyrių).

Bifosfonatų vartojimas siejamas su ezofagitu, gastritu, stemplės išopėjimu ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos išopėjimu, todėl atsargiai jais reikia gydyti:

( pacientus, kurioms yra buvę stemplės sutrikimų, uždelsiančių slinkimo stemple laiką arba jos ištuštinimą, pvz., susiaurėjimas arba achalazija;

( pacientus, kurios vertikalioje padėtyje negali išbūti bent 30 min. po tabletės pavartojimo;

( pacientus, turinčius aktyvių arba nesenų stemplės ar viršutinės virškinimo trakto dalies sutrikimų.

Vaistinio preparato išrašantis gydytojas turi pacientui užakcentuoti, kad svarbu kreipti dėmesį į dozavimo instrukciją ir būti budriai dėl bet kokių galimos stemplės reakcijos požymių ir simptomų. Pacientams reikia nurodyti laiku kreiptis į gydytoją, jeigu atsiranda stemplės dirginimo simptomų, tokių kaip disfagija, skausmas ryjant, užkrūtinkaulinis skausmas, naujas ar pasunkėjęs rėmuo.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>


Vaistų ir ligų katalogas   Kontaktai

Vaistai, ligos, sveikata, kainos