Vaistinis preparatas: Paracetamolis L
Puslapis: 6


2 fazė (2 para). Simptomai, pasireiškę pirmosios fazės metu gali išlikti (paprastai jie būna sunkesni), padidėja kepenys (dėl kepenų pažeidimo pacientui gali skaudėti dešinėje viršutinėje pilvo srityje), šlapimo išskyrimas gali sumažėti dėl inkstų pažeidimo arba dėl dehidracijos, kurią gali sukelti ilgas ligonio vėmimas, galima tachikardija ir hipotonija. Didėja alaninaminotransferazės ir aspartataminotransferazės bei bilirubino kiekis plazmoje, ilgėja protrombino ir iš dalies tromboplastino laikas. Pacientams, kurie pasveiksta, šie kepenų funkcijos sutrikimai išnyksta per 70 dienų.

3 fazė (3 para). Labai padidėja serumo aminotransferazių kiekis (didžiausi kepenų fermentų pokyčiai atsiranda 3-5 parą po perdozavimo), didėja bilirubino kiekis, mažėja gliukozės kiekis kraujyje, gali sutrikti kraujo krešėjimas (ilgėja protrombino laikas, mažėja trombocitų bei II, V ir VII krešėjimo faktorių kiekis, todėl gali pasireikšti kraujavimas iš virškinimo trakto), atsirasti diseminuota intravazalinė koaguliacija, didėja laktatų, amilazės kiekis, mažėja fosfatų kiekis kraujyje, gali atsirasti hipotenzija, hepatinė encefalopatija (gali atsirasti psichikos sutrikimų, sumišimas, ažitacija ar stuporas), smegenų edema, traukuliai, inkstų nepakankamumas, kardiomiopatija, širdies ritmo sutrikimai, kardiovaskulinis kolapsas, gelta, hepatinė koma, sunki acidozė (dėl pieno rūgšties kaupimosi organizme) ir ketozė (dėl nesočiųjų riebalų rūgščių kaupimosi plazmoje). Pacientams, kurių apsinuodijimo paracetamoliu eiga lengvesnė, būna centrinės kepenų skilties hepatocitų nekrozė. Sunkiais atvejais gali pasireikšti žaibinė kepenų, inkstų kanalėlių, miokardo skaidulų nekrozė ir riebalų infiltracija. Nesunkaus apsinuodijimo atvejais visų 3 fazių gali ir nebūti.

Perdozavus paracetamolio padidėja sunkaus kepenų pažeidimo rizika.

Paprastai kartu su kepenų pažeidimu (bet nebūtinai) gali pasireikšti inkstų kanalėlių nekrozė, pereinanti į inkstų nepakankamumą (pažeidimo simptomai gali būti kraujingas ar drumstas šlapimas ir staigus šlapimo kiekio sumažėjimas).

Perdozavimo gydymas

Vaisto perdozavus, ligonį reikia kuo skubiau guldyti į ligoninę. Veiksmingą gydymą reikia pradėti dar tik įtarus apsinuodijimą.

Pacientui plaunamas skrandis (tai turi prasmės tik per pirmas 1-2 valandas po apsinuodijimo), vaikams rekomenduojama sukelti vėmimą. Kadangi paracetamolis tirpsta lėtai, daug jo virškinimo trakte būna praėjus net kelioms valandoms po perdozavimo. Skrandžio plovimas būtinas tuo atveju, jei kartu su paracetamoliu pacientas vartojo kitokių medikamentų, lėtinančių skrandžio ištuštinimą.

Kad paracetamolis būtų adsorbuotas plonojoje žarnoje, ligoniui būtina su vandeniu sugirdyti 50 g aktyvintos anglies miltelių, po to – vidurius laisvinančių preparatų žarnynui išvalyti.

Apsinuodijimo atveju reikia nustatyti paracetamolio koncentraciją plazmoje (ne anksčiau kaip po 4 valandų po preparato perdozavimo).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>