Vaistinis preparatas: Paracetamolis L
Puslapis: 7


Nelaukiant tyrimo rezultatų, būtina skirti N-acetilcisteino (jis yra pagrindinis paracetamolio priešnuodis). Gydyti Nacetilcisteinu būtina pradėti nedelsiant, įtarus jog paracetamolio perdozuota, nes kuo mažiau laiko praeina nuo preparato perdozavimo, tuo geresnis būna N-acetilcisteino poveikis. Pirmiausia pasireiškia paracetamolio toksinis poveikis kepenims. Daugeliu atvejų kepenų pažeidimui gali būti užkirstas kelias, jei per 10 valandų po apsinuodijimo pradedama gydyti N-acetilcisteinu. Tačiau jis gali duoti naudos, jei gydymas juo pradėtas nepraėjus 24 valandoms po paracetamolio perdozavimo. N-acetilcisteino duodama gerti. Tais atvejais, jei antidoto sugirdymas neįmanomas ar mažai įmanomas (pavyzdžiui, pacientui stipriai vemiant ar pritemus jo sąmonei), N-acetilcisteino leidžiama į veną.

Jei per 24 valandas nuo perdozavimo pradžios pacientas nebuvo gydytas acetilcisteinu, paracetamolį šalinti iš organizmo reikia hemodialize ar hemoperfuzija.

Praėjus 24 val., 48 val. ir 96 val. po perdozavimo, būtina stebėti kepenų fermentų aktyvumą, protrombino indeksą ir bilirubino rodmenis. Jeigu po 96 valandų šie rodmenys yra normalūs, tolesnis jų stebėjimas nereikalingas ir galima daryti išvadą, kad toksinio paracetamolio poveikio kepenims nebus.

Reikia stebėti ir, jei būtina, koreguoti širdies ir kraujagyslių sistemos bei inkstų veiklą, subalansuoti skysčių bei elektrolitų kiekį, sunormalinti cukraus kiekį kraujyje, skirti Vit. K (jei protrombino laikas pailgėja 1,5 karto). Jei kepenys jau pažeistos, taikomas palaikomasis gydymas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – nervų sistemą veikiantys vaistai, analgetikai, ATC kodas – N02BE01.

Paracetamolis malšina skausmą ir mažina padidėjusią kūno temperatūrą.

Paracetamolio skausmą malšinančio poveikio būdas nėra visiškai ištirtas, tačiau manoma, kad jis skausmą malšina dvejopai: slopina prostaglandinų (PG) sintezę centrinėje nervų sistemoje (CNS) ir kiek silpniau blokuoja skausmo atsiradimą periferijoje. Pastarasis poveikis priklauso nuo prostaglandinų ir kitokių biologiškai aktyvių medžiagų, kurios mechaninį arba cheminį periferinių nervinių skaidulų skausmo receptorių dirginimą padeda paversti skausmu, sintezės slopinimo.

Paracetamolis ir salicilatai yra silpni ciklooksogenazės 1 (COX 1) ir ciklooksigenazės 2 (COX 2) inhibitoriai, bet yra potencialūs sveikų ląstelių prostaglandinų (PG) sintezės inhibitoriai, esant nedidelei arachido rūgšties koncentracijai. Šių vaistų poveikis pasiekiamas padidėjus rūgščiųjų peroksidų koncentracijai. Esant mažai arachido rūgšties koncentracijai, COX 2 yra pagrindinis izofermentas, dalyvaujantis prostaglandinų sintezėje, kai ir COX 1, ir COX 2 yra ląstelėse. Taigi, paracetamolis ir salicilatai gali selektyviai slopinti PG sintezę, dalyvaujant COX 2.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>