Vaistinis preparatas: Epirubicin Kabi
Puslapis: 4


- Šlapimo takų infekcinės ligos.

Invaziniai navikai, penetruojantys šlapimo pūslės sienelę.

- Kateterizavimo sutrikimai.

- Šlapimo pūslės uždegimas.

- Didelis liekamojo šlapimo kiekis.

- Susitraukusi šlapimo pūslė.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Epirubiciną galima vartoti tik prižiūrint gydytojui specialistui, turinčiam gydymo citotoksiniais bei antivėžiniais vaistiniais preparatais patirties. Geriausiai gydyti tokius ligonius centruose, kurie turi gydymo patirties, diagnostikos ir gydymo įrenginių, kurie gali būti greitai panaudojami gydymui ir galimoms komplikacijoms, sukeltoms mielosupresijos, ypač po gydymo didelėmis epirubicino dozėmis, šalinti.

Epirubiciną vartoti po oda ar į raumenis draudžiama. Injekcijos metu atsiradusi epirubicino ekstravazacija (išsiliejimas į aplinkinius audinius) gali sukelti sunkius audinių pažeidimus, net nekrozę. Vaistinio preparato sušvirkštimas į smulkią kraujagyslę arba pakartotinis švirkštimas į tą pačią veną gali sukelti venos sklerozę. Jei vaistinio preparato patenka į aplinkinius audinius, injekciją į šią veną reikia nutraukti ir toliau tęsti į kitą veną. Jei pasireiškė įvairaus laipsnio audinių pažeidimų, reikia lokaliai vartoti kortikosteroidų, kurių galima vartoti kartu su 8,4 % natrio bikarbonato tirpalu, be to lokaliai tinka pavartoti dimetilo sulfoksido ir kompresų. Prireikus, reikia konsultuotis su plastinės chirurgijos specialistu.



Gydymo pradžioje būtina atidžiai nustatyti pradinius įvairių laboratorinių tyrimų rodmenis ir ištirti širdies funkciją.

Jeigu epirubicino vartojama nuolatinės infuzijos būdu, tai geriau atlikti per centrinės venos kateterį.

Kadangi epirubicino sukeltas pykinimas, vėmimas ir mukozitas dažniausiai būna gana sunkūs, todėl reikia vartoti tinkamų medikamentų.

Kiekvieno gydymo epirubicinu ciklo metu pacientus būtina dažnai ir rūpestingai sekti. Prieš kiekvieną gydymo ciklą ir jo metu paciento kraujyje reikia atidžiai nustatyti raudonųjų ir baltųjų kraujo ląstelių, neutrofilų ir kraujo plokštelių kiekį. Gydant pagal įprastą ar gydymo didelėmis dozėmis schemą, leukopenija ir neutropenija paprastai būna trumpalaikės. Mažiausias ląstelių kiekis nustatomas nuo 10-tos iki 14-tos paros, bet iki 21-os paros rodmenys vėl tampa normalūs. Gydant pagal gydymo didelėmis dozėmis schemas, sutrikimas būna sunkesnis. Anemija ir trombocitopenija taip pat yra trumpalaikės ir pasireiškia tokiu pat būdu. Trombocitopenija (< 100 000 trombocitų/mm3) pasireiškia tik labai mažai daliai pacientų, net vartojant dideles epirubicino dozes.

Prieš pradedant gydymą epirubicinu, sunkų stomatitą ar mukozitą patyrusių pacientų būklė turi būti pakankamai pagerėjusi.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>